Bendradarbystės ir inovacijų miestelis „Lighthouse Hub“ vos per kelerius metus tapo itin svarbia Vakarų Lietuvos regiono ekonominio vystymosi dalimi. Padedant valstybei jis kuriasi, plečiasi, didina apsukas, į bendras veiklas buria vis daugiau aistringai įsitraukiančių narių.
Čia veikia bendradarbystės erdvė, aukštoji mokykla SMK ir Skaitmeninių inovacijų centras (SIC), įkurti jį pagal aukščiausius standartus labai padėjo valstybės parama.
Apie tai, kaip sekėsi įgyvendinti projektą, kokie tolesni planai, pasakoja direktorius Mindaugas Kieža; apie galimybes įmonėms gauti valstybės lėšų projektams vystyti kalba VŠĮ Inovacijų agentūros Investicijų departamento direktorė Agnė Vaitkūnienė.
Idėja – po vienu stogu suburti įvairių sričių profesionalus
„Lighthouse Hub“ įkūrėjas Šarūnas Butkus džiaugiasi, kad pavyko įsteigti tokią vietą, kuri įgalina Klaipėdiečius kurti pasaulinio lygio inovacijas savo mieste, ir sako, kad per pirmuosius penkerius metus sukūrė gerąsias pasaulio praktikas atitinkančią, inovacijoms plėsti reikalingą infrastruktūrą bei sukonsolidavo ir sustiprino Klaipėdos IT sektorių, startuolių ekosistemą. „Šiandien Klaipėdoje yra vieta, kurioje galima sukurti viską – nuo skaitmeninio prototipo iki kompleksiškiausio IT sprendimo, ir dėl to nebereikia vykti į Vilnių ar Kauną“, – sako jis.
Pati „Lighthouse Hub“ idėja gimė, siekiant į vieną bendruomenę suburti įvairių sričių profesionalus – startuolius, verslininkus, kūrybininkus, inovatorius, rinkodaros ir IT specialistus – bei suteikti tinkamas erdves, techninę ir biuro įrangą, kurioje jie galėtų dirbti, susipažinti bei bendradarbiaudami kurtų inovatyvius sprendimus, generuotų verslo idėjas, taip pat tikimasi, kad „Lighthouse Hub“ komandos organizuojami mokymai, renginiai ir konsultacijos padės profesionalams augti ir sėkmingai vystyti verslus.
Pirmoji „Lighthouse Hub“ bendradarbystės erdvė duris atvėrė 2019 metais ir netrukus tapo pažangių specialistų traukos centru Vakarų Lietuvos regione. „Coworking“ erdvė pranoko visus lūkesčius bei patvirtino tokio koncepto naudą ir reikalingumą. Į „Coliving“ tipo apgyvendinimo bei paslaugų (kirpyklos, sporto klubo, kavinės) erdves darbuotis atvyksta ne tik vietiniai profesionalai, tačiau ir komandos iš kitų miestų, užsienio šalių bei išbando darbostogų koncepciją.
Skaitmeninių inovacijų centrui – daugiau nei 3 milijonai eurų Skaitmeninių inovacijų centro (SIC), kuris duris atvėrė 2023 metais, tikslas yra supažindinti įmones ir įstaigas su naujausių skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis, padėti jas įsidiegti savo veikloje ir taip padidinti kuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą. Jį įkurti padėjo ES fondai, skyrę tam lėšų. Pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonę „Skaitmeninių inovacijų centrai“ projektui skirtas finansavimas – 3 256 402,12 Eur.
Projekto įgyvendinimo metu pastatytas skaitmeninių inovacijų centras, įrengtos MTEPI laboratorijos, teikiamos konsultacijos ir pagalba įmonėms, investuojančioms į skaitmenines inovacijas.
Taip pat organizuojamos teminės kūrybinės dirbtuvės, rengiami mokymai siekiantiems pasinaudoti SIC infrastruktūra. Projekto metu į SIC narių tinklą suburtos ir administruojamos naujus skaitmeninius sprendimus bei produktus kuriančios įmonės. SIC įmonės ir organizacijos vykdo intensyvias MTEPI veiklas, vykdoma išsami technologinių sprendimų analizė, esminių sudedamųjų dalių patobulinimai bei pakeitimai leis rinkai pateikti naujus ir iš esmės atnaujintus produktus, pasižyminčius naujomis charakteristikomis, lankstesniu ar nauju pritaikomumu.
Dalis projekto lėšų skirta ir SIC eksploatuoti ir plėsti: naujiems nariams pritraukti, seminarams, mokymams ir konferencijoms, tinklaveikos renginiams.
Įmonėms buvo aktualiausia skaitmenizuoti arba automatizuoti darbus „Šio projekto metu turėjome tikslą – konsultuoti gan daug įmonių, gavusių subsidijų tam, tad vidutinė parama joms nebuvo itin didelė – dažniausiai neviršijo 10–20 tūkst. eurų. Konsultacijos (53 000 valandų) suteiktos 144 įmonėms, 54-ios pasinaudojo laboratorijomis ir jose esančia įranga“, – sako „Lighthouse Hub“ direktorius Mindaugas Kieža.
Pasak vadovo, dažniausiai įmonės siekė skaitmenizuoti arba automatizuoti savo vykdomą veiklą, pavyzdžiui, sukurti robotizuotą procesų automatizavimo (RPA) algoritmą, skaitmenizuoti savo duomenų bazes arba panaudoti turimus duomenis naudingai informacijai išgauti (big-data), sukurti dirbtinio intelekto algoritmą ir jį įdiegti į savo vystomą technologiją ar tiesiog susikurti skaitmenizuotus naujus pardavimo kanalus, pavyzdžiui, telefonų programėles.
Į klausimą, kokias kompanijas galėtų išskirti, M. Kieža sako, kad tikrai yra daug sėkmingų: „Tai „Spotiself“ platforma, ji net buvo išrinkta 2023 metų inovatore ir šiuo metu virš 300 mokyklų mokinių gali planuotis karjerą dar mokydamiesi mokykloje. Kitas geras pavyzdys yra „Integrated Optics“, ji tobulino savo kuriamą mažiausią pasaulyje lazerį, taip pat „Inostorage“, vystanti pramonei skirtas išmaniąsias lentynas su svorio jutimo technologijomis, ir dar virš 100 kitų įmonių, kurioms suteikėme paslaugų su daline šio projekto subsidija.“
Sričiai ypač reikalinga valstybės pagalba Paklausus, ar be gautų lėšų būtų įmanoma vykdyti tokio tipo projektus, kiek tai kainuoja, M. Kieža atsako, kad inovacijų kūrimas reikalauja tikrai didelių investicijų, taip pat įmonėms labai sunku prognozuoti sėkmės tikimybę ir apskaičiuoti investicijų atsiperkamumą. Dėl šių priežasčių vis dar nedidelis procentas įmonių Lietuvoje kuria inovacijas, naujas technologijas.
„Žinant, kokią pridėtinę vertę visuomenei sukuria išvystytos naujos technologijos, pavyzdžiui, per didesnius atlyginimus darbuotojams, didesnes mokesčių pajamas valstybei, didesnius pardavimus ir pelnus įmonėms, šiai sričiai tiesiog būtinos subsidijos, lengvatinės paskolos ar kitos formos valstybės pagalba skatinant įmones kurti naujus produktus, paslaugas ar jas nuosekliai tobulinti. Be valstybės pagalbos kurti inovacijas dažniausiai pasiryžta tik stambaus kapitalo užnugarį turinčios įmonės, jau žinančios potencialią sėkmingai išvystytų technologijų grąžą“, – pastebi pašnekovas.
Planai ambicingi, laimėti nauji ES paramos projektai padės juos įgyvendinti M. Kieža sako, kad 2023 metais, pasibaigus šiam projektui, 2024-aisiais tęsė kito stambaus ES finansuojamo projekto INDUSTRY 4.0 LAB PLATFORMA: DI4LITHUANIANID įgyvendinimą, kurio tikslas – efektyvinti skaitmeninę transformaciją vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
„Šio projekto metu mūsų nemokamų paslaugų jau gavo virš 60 įmonių, kurios dalyvavo mūsų mokymuose apie dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, neuromarketingą ir kt. Su mūsų pagalba jos gavo finansavimą įgyvendinant kitas ES paramos priemones, mes suteikėme inkubavimo bei akceleravimo ir kitas paslaugas. Neperžengdami šio projekto rėmų suorganizavome labai svarbų ir prasmingą renginį „DroneLab“ – kvietėme į praktines dronų surinkimo dirbtuves, kurios vyko SIC laboratorijų pastate. Renginio pabaigoje jungėmės teletiltu su Ukrainos karinės kuopos vadu ir paaukojome 10 karinėms operacijoms tinkamų dronų“, – pasakoja M. Kieža.
Direktorius sako, kad praėjusius metus taip pat skyrė naujų projektų paieškai, siekiant nuosekliai vykdyti „Lighthouse HUB“ išsikeltus tikslus: Klaipėdos ir viso Vakarų regiono įmonių skaitmenizavimą, inovacijų skatinimą, naujų technologinių startuolių kūrimąsi ir fasilitavimą.
„Galime pasidžiaugti, kad prie mūsų darbų tęstinumo prisidės nauji laimėti ES paramos projektai, tokie kaip „CyberSmart: ugdome kibernetinio saugumo įgūdžius“ ir „Baltijos technologijų parko brandaus klasterio augimas“. Pastarajam projektui laimėti subūrėme stiprius partnerius, jie kartu prisideda prie mūsų klasterio Klaipėdoje plėtros, tai yra UAB „Integrated optics“, UAB „Corner Case Technologies“ ir kiti partneriai, kurie pasiruošę stipriai didinti savo MTEP investicijas bei užmegzti naujus tarptautinius ryšius šioms veikloms vykdyti“, – teigia M. Kieža.
Pasak direktoriaus, šiais metais jie taip pat vykdo naujo pastato su mokslo, gydymo ir paslaugų paskirties patalpomis projektavimo darbus. Infrastruktūra bus skirta išskirtinai sveikatingumo, gydymo, diagnostikos, moksliniam tyrimams ir medicininėms inovacijoms kurti.
Mokslinę bei edukacinę veiklą pastate vykdys Klaipėdos universiteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros tyrėjai bei mokslininkai. Planuojama suburti medikų, mokslininkų, healthtech startuolių bei investuotojų klasterį, kuris skatins inovacijų kūrimą medicinos srityje, bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais ir kurs pažangius sveikatos priežiūros sprendimus, naujas terapijas ir panašiai.
Regiono lyderis nuo pat pradžios „Nuo pat idėjos atsiradimo tai buvo ir yra šios srities regiono lyderis, turėjęs visas reikiamas kompetencijas bei galimybes. SIC kūrėjai buvo labai užsidegę, ir nors vykdant projektą koncepcija bei kryptis šiek tiek keitėsi, projektas užbaigtas sėkmingai – teikia naudą Klaipėdos regiono įmonėms, o kartu paskatino ir kai kurias Vilniaus įmones plėstis į regioną. „Lighthouse Hub“ yra įsitraukęs ir į Europinius skaitmeninių inovacijų tinklus kartu su kitais partneriais. Taigi veikla plečiasi, darosi vis labiau tarptautinė. Nuo pat pradžių tikėjome šio projekto aktualumu ir svarba. Linkime su tokiu pat užsidegimu ir sėkme plėtoti veiklą ir toliau“, – sako VŠĮ Inovacijų agentūros Investicijų departamento direktorė Agnė Vaitkūnienė.
Į klausimą, kaip įmonės turėjo įrodyti savo projektų inovatyvumą ir jų potencialą pasiekti ilgalaikę sėkmę, kad gautų finansavimą, Inovacijų agentūros atstovė sako, kad, kalbant apie šį projektą, finansavimas buvo teikiamas kaip paskatinimas kurti bei plėtoti inovacijų klasterius, didinti jų plėtrą ir tarptautiškumą. Finansavimą galėjo gauti tokio klasterio koordinatorius. Tad iš esmės SIC yra ne viena įmonė, o daug skirtingų sričių kompetencijų įmonių po vienu stogu, kur galima gauti konsultacijų skaitmeninimo klausimais – nuo rinkoje siūlomų iki specialiai unikaliems įmonės procesams sukurtų sprendimų.
„Kalbant apie pasirengimą ir potencialą, tai tinkami finansuoti buvo tik tie skaitmeninių inovacijų centrai, kurie įregistruoti Europos skaitmeninių inovacijų centrų duomenų bazėje, t. y. buvo vertinama, ar pareiškėjas yra įtrauktų į Europos Komisijos katalogą skaitmeninių inovacijų centrų, kurie įvardijami kaip „visiškai veikiantis“ (http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/digital-innovation-hubs-tool), narys, eksploatuojantis skaitmeninių inovacijų centrą. Tad galima sakyti, kad lietuviški SIC’ai, jų pasirengimas teikti paslaugas buvo įvertinti ir Europos Komisijos“, – paaiškina A. Vaitkūnienė.
Anot agentūros atstovės, pareiškėjai teikė ir veiklos planus, kuriuose detaliai aprašė projekto idėją – kokia bus centro specializacija, kokias konkrečias paslaugas rengiamasi teikti, kokius naujus narius ir klientus norima pritraukti.
Kalbant apie šį kvietimą, svarbu buvo būti žinomam vietos ekosistemoje bei gebėti pritraukti įmonių – potencialių klientų – dėmesį. „Lighthouse Hub“ buvo jau gana žinomas vardas Klaipėdos startuolių ir naujų verslų bendruomenėje dėl jo valdomos bendradarbystės erdvės, tad ir skaitmeninių inovacijų centras, teikiantis paslaugas ir konsultacijas skaitmeninimo klausimais, buvo logiškas veiklos tęstinumo žingsnis.
Sutartys gali būti pasirašytos ir per savaitę
Paklausus, kiek laiko trunka paramos gavimo proceso etapas nuo paraiškos pateikimo iki lėšų išmokėjimo, A. Vaitkūnienė atsako, kad viskas priklauso nuo pačios įmonės, kuri įgyvendina projektą, projekto kompleksiškumo ir sudėtingumo: „Dabartiniu 2021–2027 ES finansavimo periodu projektų įgyvendinimo planus agentūra turi įvertinti per 70 darbo dienų. Paprastai spėjame, o kartais pavyksta ir greičiau. Paskui eina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsakymas finansuoti projektus bei projektų sutarčių pasirašymas. Jeigu klientas pateikia visus sutarčiai pasirašyti būtinus dokumentus, ji gali būti sudaryta net greičiau nei per savaitę.“
Kalbėdama apie lėšas agentūros atstovė sako, kad jos gali būti išmokamos teikiant avansą projekto veikloms vykdyti arba sumokant jau už įvykdytas veiklas. Neretai projektų finansavimo aprašuose numatyta, kad projekto veiklos gali būti pradėtos jau nuo to momento, kai agentūrai pateikiamas projekto įgyvendinimo planas. Pasitaiko atvejų, kuomet pasirašius sutartį, jau teikiama ir galutinė projekto veiklų įgyvendinimo ataskaita, nes projekto veiklos yra pabaigtos, ir išmokamas visas projektui numatytas finansavimas.
Įmonės gauna mokymus, projektų vadovą ir finansininką „Projekto planavimo etapu visuomet rengiame mokymus bei kviečiame įmones konsultuotis. Galima rašyti, susiskambinti ir net ateiti susitikti“, – apie pasirengimą gauti lėšas veiklai vystyti pasakoja A. Vaitkūnienė
Pasak agentūros vadovės, projektų įgyvendinimo etapu kiekvienas projektas turi už jį atsakingą vadovą ir finansininką, kurie gerai žino projekto esmę, galimas rizikas. Taip pat tam tikra dalimi yra atsakingi už įgyvendinamų projektų sėkmę.
„Jų misija – palydėti klientą per visus projekto įgyvendinimo žingsnius suteikiant visokeriopą metodinę pagalbą, pagelbėti ne tik dalinantis atmintinėmis, primenant, kur padėta metodinė medžiaga ar mokymų įrašai, bet ir padėti užpildyti dokumentus, patarti, pakonsultuoti, kokiu keliu tam tikrose situacijose eiti, ką daryti, o ko geriau nedaryti“, – paaiškina A. Vaitkūnienė.
Po gauto finansavimo reikia veikti greitai
Į klausimą, kokie pagrindiniai veiksniai lemia įmonių sėkmę jau gavus finansavimą ir kaip agentūra padeda užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinti efektyviai, jos atstovė atsako, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis įmonės įgyvendinamo projekto sėkmę jau gavus finansavimą, yra tinkamas veiklų, pirkimų bei projektui būtinų resursų planavimas ir pritraukimas.
„Taip pat svarbu įgyvendinti suplanuotas veiklas neatidėliojant, nes laikui einant suplanuoti sprendimai gali tapti nebeaktualūs, konkurencinėje kovoje ką nors panašaus gali sugalvoti kiti, o ir kainų kilimas ilgainiui kartais pakiša koją, nes įmonės visuomet turi prisidėti ir nuosava dalimi.
Mes, kaip projektą administruojanti bei finansavimą projekto veikloms teikianti agentūra, esame tam, kad galėtume padėti klientams laiku ir tinkamai vykdyti projekto veiklas, suprasti teisinį reglamentavimą, išvengti galimų klaidų ir nenuklysti nuo suplanuoto kurso“, – patikina A. Vaitkūnienė.
Daugiau apie „Lighthouse Hub“ veiklą galite rasti čia – https://lighthouse.lt/apie-sic/. Apie galimybes gauti paramą galite skaityti čia – https://inovacijuagentura.lt/finansavimo-kvietimai?lang=lt.
• Tekstą parengė Vaiva Arnašė
