Lietuvos pramonės sektorius 2024 metų pabaigoje susidūrė su iššūkiais, o gruodžio mėnesį pramonės lūkesčiai pasiekė žemiausią tašką per metus. Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI), kurį sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), smuko 1,6 punkto, nuo 47,8 lapkritį iki 46,2 gruodį. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai fiksuojamas indekso mažėjimas. Pagrindinis veiksnys, prisidėjęs prie šio nuosmukio, buvo prastesnės prognozės dėl pramonės produkcijos gamybos artimiausiu metu.
LPK ekonomistė Eglė Stonkutė atkreipia dėmesį, kad ši tendencija atspindi bendras nuotaikas visoje euro zonoje. „Visoje Europoje pramonės įmonių lūkesčiai dėl produkcijos apimčių gruodį smuko iki žemiausio lygio per metus. Įmonės fiksavo mažiau eksporto užsakymų, mažiau pirko atsargų ir mažino darbuotojų skaičių“, – teigia ji.
Padėtį komplikuoja ir tai, kad sumažėjo ir Vokietijos – vienos svarbiausių Lietuvos pramonės produkcijos užsakovės – pramonės lūkesčių indeksas. Anot E. Stonkutės, darbuotojų atleidimai jau vyksta ne tik automobilių pramonės įmonėse, bet ir su ja susijusiuose sektoriuose, pavyzdžiui, padangų ir detalių gamintojų, taip pat saulės modulių gamintojų įmonėse. „Šiuos metus Europos Sąjungos pramonei dar gali pabloginti ketinami įvesti importo į JAV muitai“, – priduria ekonomistė.
Nepaisant to, LPK atstovai teigia, kad Lietuvos pramonės įmonės neplanuoja reikšmingai mažinti darbuotojų skaičiaus, nors lūkesčiai dėl jo ir sumenko. Didžioji dalis – keturios iš penkių – Lietuvos pramonės įmonių artimiausiu metu neketina keisti darbuotojų skaičiaus. Darbuotojų skaičiaus didinimas planuojamas tik kas antroje kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus įmonėje.
Tačiau kai kurie sektoriai susiduria su didesniais iššūkiais. Pernai jau susitraukęs drabužių siuvimo sektorius ir toliau planuoja mažinti darbuotojų skaičių. Tai ketina daryti kas trečia drabužių siuvimo įmonė. Kas penktoje kitų nemetalo mineralinių produktų ir metalo gaminių gamybos sektorių įmonėje taip pat svarstomi darbuotojų skaičiaus mažinimo sprendimai.
Atsargų lygiai pramonės įmonėse išlieka pakankami, tačiau šiek tiek daugiau jų kaupiasi tekstilės sektoriaus įmonėse. Gruodžio mėnesį užsakymų skaičius išliko toks pat kaip lapkritį, tačiau buvo mažesnis nei vidutiniškai 2024 m. sausio-spalio mėnesiais. Įmonių pasitikėjimas dėl naujų, ypač eksporto, užsakymų mažėja. Kas trečia pramonės įmonė šalyje susiduria su nepakankamos produkcijos paklausos problema, o dvi iš penkių – su nepakankama paklausa eksporto rinkose, teigiama LPK pranešime.
Paklausos trūkumo problemas labiausiai jaučia drabužių siuvimo ir metalo gaminių gamybos sektoriai. Nė vienas pramonės sektorius nesitiki reikšmingo paklausos eksporto rinkose augimo.
Pernai gruodį pramonės įmonių pajėgumų panaudojimas šiek tiek sumažėjo ir siekė 71,5 proc., palyginti su 72 proc. lapkritį. Pramonės pajėgumų panaudojimas nuo 2022 metų gruodžio mėnesio nesiekia ilgamečio pajėgumų panaudojimo lygio ir, stebint stagnuojančią paklausą eksporto rinkose, neatrodo, kad artimiausiu metu smarkiai kistų. Šis rezultatas ir toliau lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. gruodžio mėn.). Didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas buvo fiksuotas maisto produktų gamybos (88,6 proc.) ir metalo gaminių gamybos (82,8 proc.) sektoriuose.
Pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai mažėjo tekstilės gaminių gamybos, drabužių siuvimo ir baldų gamybos sektoriuose. Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai 2024-ųjų gruodį fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos, tekstilės gaminių gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, maisto produktų gamybos ir baldų gamybos sektoriuose. Tačiau drabužių siuvimo, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių gamybos, metalo gaminių gamybos sektorių įmonių lūkesčiai gruodžio mėn. buvo prastesni nei vidutiniškai visų pramonės įmonių. Drabužių siuvimo ir nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonių lūkesčių indeksai nesiekė nė 40-ies.
