Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatus, atspindinčius sėkmingą energetinės nepriklausomybės siekį ir patikimą elektros energijos perdavimą. 2025 m. vasario 9 d. įvyko istorinis įvykis – Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentine Europa, kuriai buvo ruošiamasi daugiau nei dešimtmetį. Nepaisant laikino nuostolio elektros energijos balansavimo rinkoje, bendrovės veiklos rezultatai buvo geresni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pabrėžė, kad vasario 9-oji, kai Lietuva nutraukė ryšius su Rusijos valdoma elektros sistema ir prisijungė prie kontinentinės Europos tinklų, tapo Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Jis teigė, kad įgyvendinant sinchronizacijos programą, buvo baigti svarbūs Lietuvos elektros perdavimo tinklo stiprinimo projektai: įjungtas antrasis sinchroninis kompensatorius Alytuje, elektros perdavimo linija Kruonio HAE–Bitėnai, baigta Neries pastotės rekonstrukcija, linijos Darbėnai–Bitėnai statyba ir dažnio stabilumo vertinimo sistemos projektas.
R. Masiulis taip pat atkreipė dėmesį į reikšmingus žingsnius, žengtus dėl kitų strateginių projektų įgyvendinimo metų pradžioje.
„Gavome leidimus statyti ir pasirašėme rangos sutartį dėl naujos Kuprioniškių transformatorių pastotės prijungimo prie elektros perdavimo tinklo. Šie darbai leis užtikrinti elektros tiekimą naujam technologijų parkui „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje. Taip pat baigėme rengti „Harmony Link“ sausumos jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą, o praėjusį mėnesį pradėjome jungties projektavimo darbus“, – sakė „Litgrid“ vadovas.
Elektros tiekimo patikimumas išliko prioritetu. Nors perduotos elektros energijos kiekis šiek tiek sumažėjo (2,683 TWh, 3,6 proc. mažiau nei 2024 m.), „Litgrid“ sėkmingai įgyvendino elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. Nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (AIT) siekė 0,01 min., o neperduotos energijos kiekio rodiklis (ENS) sudarė 0,22 MWh, gerokai mažiau nei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyti metiniai limitai.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) prieinamumas buvo atitinkamai 96,8 proc. ir 99,4 proc. „NordBalt“ jungties prieinamumas sumažėjo dėl kovo pabaigoje įvykusio gedimo keitiklyje Švedijoje.
Finansiniai rezultatai parodė nevienareitišką vaizdą. Neaudituotais duomenimis, „Litgrid“ pajamos siekė 108,7 mln. Eur, 4 proc. mažiau nei pernai. Pajamos už elektros perdavimą sumažėjo 2 proc. iki 37,1 mln. Eur dėl mažesnio perduoto elektros energijos kiekio. Tačiau pajamos už papildomas paslaugas išaugo 21 proc. iki 49,2 mln. Eur dėl VERT nustatytos didesnės papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios prie perdavimo kainos.
Balansavimo veiklos pajamos sumažėjo 45 proc. iki 18,7 mln. Eur dėl mažesnės pardavimo kainos. Vis dėlto, „Litgrid“ pabrėžia, kad sistemos balansavimo paslauga yra nulinio pelningumo, todėl pajamų pokytis neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui.
Koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 14,2 mln. EUR, o koreguotas grynasis pelnas – 8,2 mln. Eur, 14 proc. daugiau nei pernai. Šiuos rodiklius daugiausia didino išaugusi investicijų grąža dėl išaugusios reguliuojamo turto vertės ir didesnės investicijų grąžos normos.
Tačiau bendrovės nekoreguotas EBITDA buvo neigiamas (-27,8) mln. Eur, o nekoreguotas grynasis nuostolis siekė (-27) mln. Eur. Tai lėmė išaugusios papildomų paslaugų sąnaudos, susijusios su balansavimo rezervų sąnaudomis. VERT sprendimas dėl naujo neplanuoto pelno pasidalinimo mechanizmo leis elektros gamintojų iš balansavimo paslaugų uždirbtu pelnu mažinti papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją, amortizuojant tarifo augimą vartotojams.
„Litgrid“ 2025 m. pirmojo ketvirčio investicijos siekė 41,2 mln. Eur, iš kurių 58 proc. skirta strateginiams elektros energetikos projektams, o 42 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai, plėtrai ir veiklos palaikymui.
Perkrovų valdymo įplaukos buvo 31,3 mln. Eur, 4 proc. didesnės nei pernai. Šios įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir tiesiogiai nelemia „Litgrid“ veiklos rezultato, o naudojamos daliniam investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, finansavimui.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, atsakinga už šalies elektros energetikos sistemos stabilumą, elektros energijos srautų valdymą ir konkurencijos atviroje elektros rinkoje užtikrinimą. Bendrovė valdo didelį elektros tinklą, nuolat vykdo jo priežiūrą ir plėtrą, siekiant užtikrinti patikimą elektros energijos perdavimą visiems vartotojams Lietuvoje. „Litgrid“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq Vilnius“ biržoje, o pagrindinis akcininkas yra energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, priklausanti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
