LTG grupė šiais metais valstybei išmokės 33 milijonus Eur dividendų – beveik tris kartus daugiau, nei praėjusiais metais.
Po veiklos turbulencijų atsitiesusi ir verslą stabiliai vystanti LTG uždirbo 10 proc. daugiau pajamų – net 499 mln. Eur, grynojo pelno – 37 mln. Eur.
„2024 m. pelningumo rodikliai augo ir viršijo nustatytuosius bei ankstesnių metų rodiklius. Geležinkelių transporto veikloje turėjome ne vieną kritinį lūžį, tačiau būtent aiški strateginė kryptis leido judėti į priekį ir prisitaikyti prie kintančių verslo bei geopolitinių sąlygų. Šiais metais turime įgyvendinti suplanuotus strateginius projektus, savo veikloje matome ir naujų galimybių – toliau plėsti naujus maršrutus – tad erdvės veiklos augimo perspektyvoms tikrai yra”, – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
LTG grupės investicijos 2024 m. sudarė 389 mln. Eur. Didžioji dalis jų buvo skirta geležinkelių infrastruktūrai atnaujinti ir plėsti.
„LTG Cargo“ – dėmesys pervežimų geografijos galimybėms
Nors Rusijos pradėtas karas Ukrainoje bei plečiamas Baltarusijai ir Rusijai taikomų sankcijų paketas sumažino krovinių, vežamų šalies teritorija, srautus perpus, krovinių vežimo pajamos didėjo 9 proc. auginant pervežimus vidaus rinkoje.
Pasak E. Lazausko, grupė neturėjo laiko dvejonėms, sprendimus reikėjo priimti greitai ir ryžtingai. Buvo žengti reikšmingi žingsniai tiek skiriant dėmesį nuosekliam augimui Lietuvos vidaus rinkoje, tiek plečiant veiklą Vakarų kryptimi: tam skirtos ir būtinos investicijos.
„LTG Cargo“ įsigijo 500 specialiai pervežimams Lietuvoje gaminamų grūdvežių, įvertinus valstybės investicijas į infrastruktūros darbus – 200 skaldai ir birioms medžiagoms pervežti skirtų pusvagonių ir 17 elektrinių lokomotyvų, kurie padės kurti elektrifikuotą krovinių logistikos sistemą. Elektrifikavus geležinkelį nuo Vilniaus iki Klaipėdos, geležinkeliais krovinius šiame ruože galima bus pervežti be CO2 pėdsako.
„Mūsų krovinių vežimo bendrovės tikslas – būti ne tik patikimu nacionaliniu vežėju, konkurencingu mobilumo ir logistikos sprendimų lyderiu visame regione, bet ir patikimu partneriu visame Baltijos–Vidurio Europos logistikos koridoriuje. Įmonė turi aiškią kryptį – judėti link modernios, žalios ir inovatyvios geležinkelių sistemos“, – sako LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Įmonė pernai tapo vežėju Latvijoje ir Estijoje, vykdant plėtrą į Vakarų rinkas, krovinių vežimo geografiją papildė tokios šalys kaip Čekija ir Austrija – pirmą kartą europine vėže iš Čekijos į Kauną atgabenti „Škoda“ automobiliai, o iš Austrijos – geležinkelio bėgiai. Tolimesnė plėtra numatyta Šiaurės–Vakarų koridoriuje, siekiant tapti patikimu tvarios logistikos partneriu Europos klientams.
Verslą į naujas Europos šalių rinkas Grupė plečia kartu su dukterinėmis bendrovėmis. „LTG Cargo Polska“ įsitvirtino Lenkijos rinkoje, užimdama daugiau nei 5 proc. šios šalies intermodalinių pervežimų rinkos, klientų ratą plėtė ir „LTG Cargo Ukraine“. Nors įmonės kasmet stiprina savo pozicijas, visgi dėl besitraukiančios krovinių pervežimo rinkos Lenkijoje įmonės susidūrė su veiklos iššūkiais, kuriuos pavyko suvaldyti didinant veiklos efektyvumą, mažinant sąnaudas ir didinant reisų skaičių bei vystant naujus maršrutus. Prognozuojama, kad šiais metais įmonės pasieks numatytų rezultatų.
Ambicija – 9,3 mln. keleivių
Per praėjusius metus keleivių, pasirinkusių traukinius, kaip tvariausią keliavimo būdą, skaičius augo net 10 proc. Kartu augo ir LTG keleivių vežimo įmonės „LTG Link“ pardavimo pajamos – net 29 proc.
„Traukiniais keliavo 5,5 mln. keleivių, ir šį augimą paskatino pagal keliautojų poreikius „LTG Link” komandos atnaujintas tvarkaraštis, sparčiai plėtotas bilietų pardavimų vietų skaičius, dėmesys geresnei keleivių patirčiai, tapusiai dar viena mūsų pernai pasitvirtintų strateginių krypčių. Tvarų judumą keleiviai dažniau rinkosi ne tik keliaudami vietiniais, bet ir tarptautiniais maršrutais į Rygą ir Varšuvą (Krokuvą)“, – teigia E. Lazauskas.
Suderinus tvarkaraščius su Latvijos ir Estijos vežėjais, keleiviai nuo šiol turi galimybę Taliną pasiekti per vieną dieną, ir tik su vienu persėdimu. Šiais metais, bendradarbiaujant su Lenkijos vežėju „PKP Intercity“, Vilnius–Varšuva maršrutą keleiviams taip pat tikimasi padaryti dar patrauklesnį sutrumpinant kelionės trukmę, padidinant kelionių dažnį ir priderinant patogius persėdimus į kitus miestus.
LTG grupės vadovas neslepia, keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ strateginė ambicija – iki 2029 metų keleivių skaičių padidinti net iki 9,3 mln. keleivių. Jai įgyvendinti grupė ruošiasi jau nuo praėjusių metų, kai įsigijo net 15 naujų elektrinių ir elektrinių-baterinių, pagal šveicarišką technologiją pagamintų traukinių, kurie ateinančiais metais svariai atnaujins turimą traukinių parką. Planuojama, kad iki 2029 m. net 54 proc. LTG grupės traukinių bus elektriniai, užtikrinantys patogesnes, tylesnes ir aplinkai draugiškesnes keliones visoje Lietuvoje.
LTG komanda kartu su Vilniaus savivaldybe taip pat planuoja geležinkelių transporto ir Vilniaus viešojo transporto integracijas, kurios sukurtų dar spartesnį proveržį kuriant darnesnį judumą.
2024 m. pradėtas nuoseklus kliento patirties kelias visose LTG grupės įmonėse: tobulinamos paslaugos traukiniuose, peržiūrimos stočių infrastruktūros galimybės, inicijuojami jungtinių kelionių sprendimai bendradarbiaujant su savivaldybėmis. Krovinių vežimo srityje aktyviai stiprinamas ryšys su klientais per skaitmenizaciją, paslaugų paprastinimą ir logistikos sprendimų personalizavimą.
„Rail Baltica” – ir greitesniam gynybiniam mobilumui
LTG išlaiko lyderystę ir ruošiant Lietuvą europinei integracijai: LTG geležinkelių infrastruktūros įmonė „LTG Infra” pasiekė didžiausią progresą tarp Baltijos šalių „Rail Baltica“ statybų srityje, sparčiai vykdo geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimą, taip pat vykdoma technologinė ir operacinė geležinkelių desinchronizacija nuo Rusijos bei sinchronizacija su ES užtikrinančios programos „FREE Rail“ darbais.
„Rail Baltica” – tai ne tik infrastruktūra, tai nauja ekonominė ir geopolitinė jungtis tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos. Šis projektas leis Lietuvai fiziškai įsilieti į europinį geležinkelių tinklą, užtikrins krovinių ir keleivių mobilumą bei ekonominę vertę visam regionui. Tai – mūsų strateginis tiltas į ateitį“, – pabrėžia E. Lazauskas.
Pasak jo, pastarieji metai išryškino ir dar vieną strateginę kryptį: poreikis dvigubos – civilinės ir karinės – paskirties infrastruktūrai yra didelis ir abipusis. Šį poreikį taip pat atlieps „Rail Baltica“, kurios reikšmė greitesniam gynybiniam mobilumui ir bendram Baltijos šalių saugumo užtikrinimui yra esminė, užtikrinanti didelio pralaidumo maršrutą kariniam transportui. Greitojo geležinkelio infrastruktūra bus pritaikyta sunkiajai karinei įrangai, pavyzdžiui, tankams ir šarvuotosioms transporto priemonėms, kurias sudėtinga gabenti keliais.
Kaune (Palemone) projektuojama ir įgyvendinama dvigubos paskirties 1520 mm ir 1435 mm vėžės krovos infrastruktūra, kuri leis priimti reikšmingus NATO karinių krovinių srautus, atvykstančius europine vėže bei perkrauti juos ant plačiosios vėžės transportavimui į Latviją bei Estiją. Tai bus didžiausias dvigubos paskirties terminalas Baltijos šalyse. Išvysčius infrastruktūrą Palemone bus palengvintas ir susisiekimas su Rūdininkų poligonu, kuriame planuojama dislokuoti Vokietijos brigadą.
Pasak E.Lazausko, šiuo metu svarbiausias išlieka šių projektų finansavimo užtikrinimas. „LTG Infra” veikla išlieka iš dalies subsidijuojama valstybės lėšomis, siekiant subalansuoti veiklą dėl smarkiai kritusių krovinių vežimo apimčių. Taip pat mažėjo Geležinkelio tiesimo centro (GTC) pajamos, kritusios dėl sumažėjusios paklausos. Tačiau įmonės valdomas technikos parkas ir turimos kompetencijos sudaro prielaidas didinti pardavimo apimtis ateinančiais metais.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „LR Susisiekimo ministerija“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
