## Restoranų ir viešbučių atstovai kyla į kovą prieš didėjančius mokesčius: „Nebeturime kur trauktis!“
Lietuvos, Latvijos ir Estijos restoranų, viešbučių bei kavinių atstovai ketvirtadienį vieningai surengė protesto akcijas, reikšdami nepasitenkinimą nuolat didėjančiais mokesčiais ir esamu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu. Šios akcijos vyko ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, siekiant atkreipti valdžios dėmesį į kritinę situaciją.
Kauno viešbučio „Daugirdas“ vadovas Vytautas Gustas, vienas iš protesto organizatorių Lietuvoje, pabrėžė, kad Baltijos šalyse PVM tarifai yra gerokai aukštesni nei daugelyje kitų Europos valstybių. „Kadangi PVM mokesčiai vienu metu pakilo ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje, mes siekiame, kad jie būtų sulyginti su likusia Europa. Iš 27 Europos Sąjungos šalių net 21-oje PVM tarifas maitinimo sektoriui nesiekia 10 proc., o pas mus jis siekia 21 proc. Šis skirtumas itin stipriai paveikė mūsų finansinę padėtį. Per vasaros sezoną nesukaupėme pakankamai lėšų, kad galėtume sėkmingai išgyventi artėjantį žiemos sezoną“, – BNS sakė V. Gustas.
Protesto metu, kuris vyko Laisvės alėjoje, skambėjo gedulinga muzika, simbolizuojanti verslo sektoriaus žlugimą. Dalyviai išstatė juodais audeklais apdengtus stalelius su degančiomis žvakutėmis. Ant stalų taip pat buvo išdėstyti plakatai su užrašais: „Maitinimui: 9% PVM“, „Augantys mokesčiai augina šešėlį“ ir „Maitintojai miršta dėl per didelių mokesčių“.
**Pradėta trumpinti darbo valandas**
Vilniuje surengtoje protesto akcijoje dalyvavo apie 200 restoranų ir viešbučių sektoriaus atstovų, pranešė BNS. Kauno akcija buvo mažesnė, tačiau V. Gustas, vadovaujantis viešbučiams „Perkūno namai“ ir „Daugirdas“, teigė, kad restoranai šiuo metu dirba nuostolingai. Didžiausią neigiamą poveikį daro panaikinta PVM lengvata.
„Kauno restoranai siunčia neraminančias žinias. 9 proc. PVM padidinimas buvo labai skaudus smūgis. Nepaisant palankaus vasaros laikotarpio, kai sulaukėme daugiau miesto svečių ir maitinimo užsakymų, nesugebėjome sukaupti pakankamai finansinių rezervų, kad galėtume stabiliai išsilaikyti šaltuoju metų laiku“, – aiškino V. Gustas.
Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį į artėjančius iššūkius, kuriems verslas nėra pasiruošęs. „Indeksuojamas darbo užmokestis pareikalaus nemažų sumų, o energetikos kainos toliau kyla. Esame nepasiruošę naujam kainų šuoliui. Jei ne mūsų patikimi verslo partneriai-tiekėjai, kurie mus šiek tiek paremia, mums būtų dar sunkiau išsilaikyti“, – teigė viešbučių vadovas.
Vis dėlto, V. Gustas teigė, kad kol kas neplanuoja atleidinėti darbuotojų – tai būtų kraštutinė priemonė. „Darbuotojų atleidimas mums yra paskutinis dalykas, apie kurį galvojame. Norime išsaugoti savo komandą, nes suprantame, kad tai yra 25-30 metų darbo rezultatas, žmonės, su kuriais kartu kūrėme verslą. Šiuo metu tik sumažinome darbo dienų skaičių restorane, bet tikimės, kad darbuotojai sutiks dirbti mažesniu krūviu, kad galėtume išlikti kartu“, – paaiškino V. Gustas.
Jis taip pat atskleidė, kad viešbučiai jau ėmėsi trumpinti darbo valandas. „Jau dirbame trumpiau. Pavyzdžiui, „Daugirdo“ viešbutis šiandien darbą pradėjo tik nuo 16 valandos. Pusryčius aptarnaujame, bet dienos metu padavėjų nelaikome“, – sakė V. Gustas.
Viešbučių savininko nuomone, nuostolius patiria visi verslai. Jis tai teigė atsakydamas į žurnalistės klausimą, ar tikrai visi viešbučiai, restoranai ir kavinės išgyvena sunkumus. „Mes nuolat bendraujame su kitais savininkais ir analizuojame jų ekonominę situaciją. Jei įmonė turi kelis pelno šaltinius, vienas šaltinis gali kompensuoti kito nuostolius, todėl bendrame pinigų sraute sumažėjimas nėra taip ryškiai jaučiamas. Tačiau, jei atskirai vertiname kiekvieno verslo ekonominius rezultatus, matome, kad dirbame nuostolingai“, – pabrėžė V. Gustas.
**Mini ir sumažintos taršos zonos keliami iššūkiai**
Nors didžioji dalis V. Gusto išvardytų problemų susijusios su bendra mokestine politika, verslininkas atkreipė dėmesį, kad Senamiestyje įvesta Sumažintos taršos zona (STZ) taip pat neigiamai paveikė jo valdomų viešbučių pelną.
„Tai yra papildomas akmuo po kaklu. Išskirtinės zonos sukuria papildomą apmokestinimą. Esame sudarę sutartis su tiekėjais ir privalome pasirūpinti jų apgyvendinimu. Tačiau dėl vietų trūkumo turime dalį išlaidų dengti patys. Tai dar viena problema, prisidėjusi prie jau esamų sunkumų“, – teigė V. Gustas.
Portalas „Kas vyksta Kaune” jau rašė apie tai, kad dėl STZ restoranų pelningumas smarkiai sumažėjo – užsakymų į namus skaičius sumažėjo kelis kartus. Panašu, kad viešbučiams STZ turi mažesnį poveikį, tačiau V. Gustas pateikė konkrečius skaičius. „Mes pastebėjome, kad „Daugirdo“ apgyvendinimas, lyginant 2023 m. su 2024 m., sumažėjo 9 proc., o maitinimo pajamos sumažėjo apie 15 proc.“, – pridūrė verslininkas.
**Panašios akcijos vyksta ir kitose Baltijos šalyse**
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įmonių apyvarta Lietuvoje per aštuonis mėnesius siekė 1,056 mlrd. eurų (be PVM), tai yra 7,3 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Nuo šių metų sausio mėnesio Lietuvos maitinimo įstaigoms vėl taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Nuo 2021 metų liepos mėnesio, kaip pagalba pandemijos metu nukentėjusiam verslui, buvo taikomas 9 proc. tarifas.
„Dabar vienas po kito užsidaro restoranai. Per pirmąjį pusmetį jau paskelbta 50 bankrotų, o dar daug bankrotų yra užregistruota. Tai tik pradžia, nes dar buvo sezonas, o dabar artėja ruduo ir žiema.
Vartojimas tikrai nepadidės, o kils tik atlyginimai, kurių verslas jau nebegali pakelti“, – BNS sakė protestą Lietuvoje organizuojanti Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Mes kreipiamės į naująją Vyriausybę, nes senoji mūsų neišgirdo, prašydami grąžinti 9 procentų PVM tarifą, kaip yra daugelyje Europos šalių. Europoje vidutinis PVM tarifas maitinimo sektoriui yra 9 procentai“, – sakė E. Šiškauskienė.
„Restoranų pelningumas, remiantis naujausia statistika, yra 0,17 procento. Tai reiškia, kad jie praktiškai dirba ant nulio. Sumokėję mokesčius, jie nebeturi iš ko gyventi“, – pabrėžė ji.
Vilniuje vykusiame proteste dalyvavusi Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė teigė, kad sumažinus PVM tarifą maitinimo įstaigoms, pagerėtų vaikų maitinimo kokybė.
„Mes visi dabar galvojame tik apie tai, kaip išgyventi. Apie pelningumą net nebekalbame. Mes jau matome atvejų, kai mokyklų valgyklose verdamos supuvusios morkos, o į vaikų darželius atvežama duona, kurioje ropoja tarakonai. Tai yra nekokybiška produkcija, iš kurios bandoma gaminti maistą vaikams. Tai sąžinės reikalas, tačiau tai rodo, kaip yra bandoma išlikti“, – BNS sakė E. Turonienė.
„Jei sumažintų PVM, mes galėtume samdyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus ir mums nereikėtų galvoti vien tik apie išgyvenimą“, – pridūrė E. Turonienė.
Estijoje, kur viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus streikas vyks pirmą kartą istorijoje, 20 minučių bus stabdomas aptarnavimas visuose restoranuose.
Šioje šalyje vyriausybė rugsėjo mėnesį nusprendė įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, sudarytą iš trijų komponentų. Jei planą patvirtins parlamentas, nuo 2025 metų 2 procentiniais punktais iki 24 proc. didės PVM, o nuo 2026 metų dar 2 punktais iki 24 proc. didės gyventojų pajamų mokesčio tarifas (kitais metais jis bus 22 proc.).
