Dėl įstatymo spragos, apie 250 stambių Lietuvos įmonių gali išvengti beveik 40 mln. eurų pelno mokesčio sumokėjimo į šalies biudžetą už praėjusius metus. Tai paaiškėjo neperkėlus į nacionalinę teisę europinės minimalaus pelno mokesčio direktyvos, praneša „Verslo žinios“.
Ši direktyva, vadinama „Pillar Two“, įpareigoja dideles įmonių grupes mokėti efektyvų 15 proc. pelno mokestį. Jei mokestis siekia mažiau, įmonė turėtų sumokėti papildomą mokestį iki minimalaus tarifo. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikiančios grupės iš viso turėtų sumokėti 39,4 mln. eurų papildomo mokesčio už 2024 m.
Tačiau, kadangi direktyva neperkelta į Lietuvos teisę, įstatymai numato tik pareigą apskaičiuoti ir deklaruoti mokestį, o jo sumokėjimas atidėtas šešeriems metams. Dėl šios priežasties, lėšos gali keliauti į kitų šalių biudžetus, nes jei valstybė neįveda visos sistemos, kitos šalys turi teisę surinkti mokestį už ją.
Tarp įmonių, kurios mokės pelno papildomą mokestį kitur, yra „Ignitis grupė“ (1,2 mln. eurų Suomijoje), „Achema“ ir „Akola“ (buvusi „Linas Agro grupė“). Minimalus 15 proc. mokestis taikomas įmonių grupėms, kurių metinė apyvarta viršija 750 mln. eurų ne mažiau kaip dvejus iš ketverių finansinių metų.
