Prabangos prekės į Rusiją vis dar patenka, nepaisant sankcijų, o vienas iš kanalų – per Lietuvos valdininkės įmonę. Prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą, daugelis Vakarų kompanijų pasitraukė iš Rusijos rinkos. Tačiau žinomų prekės ženklų produkcija toliau keliauja į Rusiją per „Sberbank“ valdomą įmonę, kurios veikloje dalyvauja ir Lietuvos bendrovės. Viena iš jų – įmonė, susijusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios įstaigos darbuotoja.
Tokie prekių ženklai kaip „Nike“, „Tommy Hilfiger“, „Puma“, „Calvin Klein“ ir „Adidas“ produkcija, apeinant sankcijas, dideliais kiekiais importuojama į Rusiją per „Sberbank“ kontroliuojamą įmonę. „Sienos“ partnerių iš Rusijos gauti duomenys rodo, kad prabangos prekių tiekimo grandinėje dalyvauja kelios Lietuvos įmonės. Tarp jų – ir bendrovė „Mėlynšilis“, priklausanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pavaldžios įstaigos tarnautojai, atskleidė bendras „Sienos“, „Chronicles Media“ ir „Belarusian Investigative Center“ tyrimas.
Šis straipsnis yra dalis tarptautinio tyrimo, atlikto bendradarbiaujant su nepriklausomu Rusijos leidiniu „Chronicles Media“ ir tremtyje veikiančiu Baltarusijos tiriamosios žurnalistikos centru „Belarusian Investigative Center“. „Chronicles Media“ išsamiai nagrinėja prabangos prekių tiekimą į Rusiją per „Sberbank“ kontroliuojamą įmonę, o „Belarusian Investigative Center“ dėmesys sutelktas į prabangos prekių tiekimą, dirbtinai sumažinant jų kainas, įskaitant ir per Lietuvoje esančius sandėlius.
2022 m., prasidėjus karui, Rusijoje susidarė didelis vakarietiškų gamintojų prekių trūkumas. Nepaisant viešų pareiškimų apie žinomų prekių ženklų pakeitimą rusiška produkcija, Kremlius ėmėsi legalizuoti sankcijų apėjimą. 2022 m. birželį Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo legalizuojamas vadinamasis „paralelinis importas“, atleidžiant Rusijos įmones nuo atsakomybės už prekių įvežimą į rinką be gamintojo sutikimo. Šis sprendimas, prilyginamas kontrabandos legalizavimui, atvėrė kelią prabangos prekių – nuo drabužių ir avalynės iki sportinių automobilių – gabenimui į Rusiją, nepaisant Vakarų kompanijų prieštaravimų ir sankcijų.
Į šią rinką greitai įsiliejo „Sberbank“ kontroliuojama įmonė „Umnyj Import“ (liet. „Protingas importas“). Ši bendrovė gauna didelį pelną iš prekių, kurių neturėtų būti Rusijos parduotuvių lentynose – prabangos prekių, kurių gamintojai oficialiai paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos. Vykstant karui, iš viešų registrų buvo pašalinta informacija apie „Umnyj Import“ ryšį su „Sberbank“ – įmonės savininkų struktūra neviešinama. Apeinant sankcijas ir gamintojų prieštaravimus, „Sberbank“ kontroliuojama įmonė į Rusiją gabena drabužius, „Apple“ ir „Samsung“ elektroniką bei kitas prekes, kurių eksportą į Rusiją draudžia gamintojai ir sankcijos.
Remiantis nutekėjusiais duomenimis, „Umnyj Import“ yra svarbi „paralelinio importo“ rinkos dalyvė. Per mažiau nei trejus metus ji į Rusiją įvežė prekių už daugiau nei 220 mln. JAV dolerių. Nutekėję duomenys rodo, kad Lietuva atliko svarbų vaidmenį „Sberbank“ įmonės tiekimo grandinėje. Prekes per Turkiją, Serbiją ir kitas šalis, naudojamas sankcijų apėjimui, bendrovei „Umnyj Import“ gabeno kelios Lietuvos įmonės. Dažniausiai pasikartojantis pavadinimas – nedidelė bendrovė „Mėlynšilis“, registruota Šalčininkų rajone. Ši įmonė krovinių gabenimo veiklos ėmėsi tik 2022 m. liepą, kai buvo pakeisti jos įstatai, įtraukiant naujas veiklas.
Pirmaisiais Rusijos karo prieš Ukrainą metais atgijo ir bendrovės pajamos, kurios 2020 ir 2021 metais siekė nulį eurų. Iki karo veiklos nevykdžiusi bendrovė 2023 metais pasiekė beveik 469 tūkst. eurų apyvartą. Didelė dalis šios apyvartos yra susijusi su prabangos prekių gabenimu į Rusiją. Nutekėjusiuose duomenyse aptikta šimtai įrašų, rodančių, kaip „Umnyj Import“ vakarietiškomis prekėmis apsirūpino per „Mėlynšilį“. „Calvin Klein“, „Tommy Hilfiger“, „New Balance“ ir kitų žinomų gamintojų prekės dažnai į Rusiją keliavo per Turkiją ar Serbiją.
„Mėlynšilis“ yra dažniausiai duomenyse aptinkama lietuviška įmonė, susijusi su kroviniais, kurie galiausiai atsidūrė Rusijoje kaip „Umnyj Import“ įvežamos prekės. Duomenyse taip pat yra kelios kitos lietuviškos įmonės, tačiau su jomis susijusios krovinių apimtys yra daug mažesnės. Su „Mėlynšiliu“ susiję kroviniai į Rusiją plaukė nuo 2023 m. pradžios iki praėjusių metų pavasario, o bendra jų vertė siekė daugiau nei 4,5 mln. JAV dolerių. Be to, „Mėlynšilio“ savininkė yra Lietuvos valstybės tarnautoja – Antonina Miliauskienė, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM patarėja.
Susisiekus su ja, „Mėlynšilio“ savininkė iš pradžių teigė nieko apie įmonės veiklą nežinanti, esą ji su įmone aktyviau dirbo tuomet, kai ji dar vertėsi medienos sektoriumi. Paprašyta pakomentuoti duomenis apie „Mėlynšilio“ krovinius, kurie per Turkiją ar Serbiją atsidūrė Rusijoje, valstybės tarnautoja teigė negalinti to komentuoti. Ji patvirtino, kad pati 2022 metais pakeitė įmonės įstatus, įtraukiant krovinių gabenimą į „Mėlynšilio“ veiklos sritis, tačiau apie Rusijoje aptiktus prabangos prekių krovinius pasiūlė kalbėtis su įmonei vadovaujančiu jos sūnumi.
Susisiekus su „Mėlynšilio“ vadovu, A. Miliauskienės sūnumi Mindaugu Miliausku, jis, išgirdęs apie žurnalistų turimus duomenis apie krovinių gabenimą į Rusiją, tepasakė „Aha“, o paprašytas pakomentuoti santykius su „Umnyj Import“, tarstelėjo „Nežinau“ ir padėjo ragelį. Į vėlesnius „Sienos“ skambučius verslininkas nebeatsiliepė.
„Umnyj Import“ į Rusiją gabena platų asortimentą vakarietiškų prekių, o tiekimo grandinėje dalyvauja ne tik Lietuva. „Chronicles Media“ atlikta duomenų analizė rodo, kad „Sberbank“ kontroliuojama įmonė į Rusiją įvežė didelius kiekius „Apple“ produkcijos, kurių bendra vertė viršija 107 mln. dolerių. Tiesa, tiek šio, tiek kitų gamintojų elektronika per Lietuvą nekeliavo. Tarp „Umnyj Import“ tiekimo grandinėje figūruojančių valstybių yra Turkija, Serbija, Honkongas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija ir Uzbekistanas. Būtent per šias šalis plaukė didžioji dalis Rusijoje atsidūrusios vakarietiškos elektronikos.
