Kauno šokolado gamintojai susiduria su iššūkiais: kas vyksta rinkoje?
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis atskleidė, kad kai kurie šokolado tiekėjai stabdo veiklą dėl išaugusių žaliavų kainų ir baimės atskleisti tikrąją juodojo šokolado kainą. Lietuvoje veikianti šokolado įmonė patvirtino, kad žaliavų kainos biržose pasiekė rekordines aukštumas, o vietinė rinka yra itin konkurencinga. Vis dėlto, įmonė didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja.
D. Dundulis teigė: „Žinau vieną lietuvišką šokolado gamintoją, kuris gamino tikrą šokoladą ir šiuo metu net nedirba, nes jis, išsireikšiu galbūt ne visai teisingai, bet bijo parodyti tokią savo produkto kainą – tiek yra pabrangusi kakava, kad bijau pasakyti, bet pabrėšiu, kad tikro šokolado plytelė turėtų kainuoti kažkur apie 10 eurų ir šiuo metu jie nusprendė negaminti.“
Paaiškėjo, kad turėtas omenyje prekės ženklas „Tai Tau“, kurį galima rasti „Norfos“ tinkle ir mažesnėse prekybos vietose. UAB „Meškėnas“ vadovas ir vienas iš akcininkų, Vidas Šaparnis, patvirtino, kad šokolado gamyba mažinama, bet veikla nėra visiškai stabdoma.
Įmonė, veikianti daugiau nei tris dešimtmečius, turi šokolado fabriką Kaune ir įdarbina apie 30 darbuotojų. Artimiausiu metu planuojama keisti prekės ženklą ir pasiūlyti daugiau produkcijos.
V. Šaparnio dukra, Agnė Ševelienė, įmonės eksporto vadovė, papasakojo apie žaliavų rinkos pokyčius ir jų įtaką šokolado gamintojams.
Žaliavų kainos šoko į viršų
„Maždaug prieš pusantrų metų prasidėjo didelis žaliavų kainų kilimas dėl baimės ir prognozių apie El Ninjo – gamtos reiškinį, kuris pasikartoja kas 6–7 metus. El Ninjo stipriai veikia Azijos ir Afrikos valstybes. Vėliau Afriką užklupo lietūs, dėl kurių kainos smarkiai išaugo. Prie to prisidėjo ir kiti veiksniai.
Gana ir Dramblio Kaulo Krantas yra pagrindiniai kakavos augintojai, todėl šios šalys susidūrė su finansinėmis problemomis“, – aiškino A. Ševelienė. Ganoje valstybinės institucijos platina kakavos pupeles, todėl jos turi jas išpirkti iš ūkininkų. Esant sudėtingai situacijai, jie ieškojo kitų būdų užsidirbti.
„Be abejo, prisidėjo ir biržos makleriai, kurie norėjo pasipelnyti iš krizės, todėl kainų krizė užsitęsė“, – pridūrė ji.
Pašnekovė pateikė konkrečius skaičius iš biržos. Prieš krizę kakavos sviestas kainavo 5–7 eurus už kilogramą, o aukščiausia kaina buvo pasiekusi 30 eurų už kilogramą. Šiuo metu kaina palaipsniui mažėja.
Kakavos masė iš Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto kainavo 2–4 eurus už kilogramą, o piko metu – 18–19 eurų už kilogramą. Kainoms pasiekus aukščiausią tašką, jos taip pat pradėjo mažėti.
Kauno įmonė, gaminanti šokoladą, sūrelius ir ledų glaistus, bendradarbiauja su partneriais Ganoje, Dramblio Kaulo Krante, Peru ir Ekvadore.
Kaip tai veikia Lietuvos šokolado gamintojus?
„Tai labai individualu ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, nuo įmonės sudarytų sutarčių. Jei įmonė sudarė sutartį metams, ji gali išlaukti krizę, bet pasibaigus sutarčiai, turės pirkti rinkos kaina.
Kitas dalykas – įmonės pelno marža. Jei įmonė dirbo su maža marža, kainų pokytį turės perkelti galutiniam pirkėjui“, – teigė A. Ševelienė.
Kaip UAB „Meškėnas“ amortizuoja šiuos pokyčius? Kadangi produkcija tiekiama tik į „Norfą“ ir kitas netradicines vietas, tai neturi didelės įtakos. Be to, didžioji dalis produkcijos eksportuojama.
„Mums žaliavų pabrangimas turėjo didelę įtaką, nes mūsų marža maža, didelio šoko prisiimti negalėjome, todėl žaliavų kainų augimas atsispindėjo ir mūsų produkcijoje“ – patikino pašnekovė.
„Dauguma šokolado gamintojų dirba su didele marža, todėl kokybiškas produktas tampa labai brangus. Mes norėjome pasiūlyti kokybišką šokoladą visiems už prieinamą kainą. Mes ta kryptimi ir dirbame“, – pridūrė įmonės atstovė.
Taip pat buvo kalbėta apie tai, kad prekybos tinklai optimizuoja šokolado tiekėjų sąrašus ir lieka tik didesni žaidėjai, todėl kai kuriuose prekybos tinkluose „Tai Tau“ šokolado nebeliko, tačiau tikimasi atnaujinti sutartis su nauju prekės ženklu.
