Lietuvos darbo rinka pajuto žiemos alsavimą: nedarbas auga.
Darbo rinkoje vis labiau jaučiamas sezoniškumas, būdingas šaltajam metų laikui. Tai atsispindi sumažėjusioje darbuotojų paklausoje, pasyvesnėje darbo paieškoje ir išaugusiuose registruoto nedarbo rodikliuose beveik visoje Lietuvoje.
Gruodžio 1 dieną Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šalyje darbo ieškojo 157,5 tūkst. žmonių, turinčių bedarbio statusą. Tai 3 proc. (4,5 tūkst. asmenų) daugiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas Lietuvoje lapkritį padidėjo 0,3 proc. punkto ir pasiekė 8,7 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.
„Darbo rinkos aktyvumo mažėjimas Lietuvoje yra natūralus reiškinys vėlyvą rudenį. Tačiau šiemet stebime nuoseklų nedarbo augimą, sumažėjusią darbo paklausą ir lėtesnį, užsitęsusį grįžimą į darbo rinką“, – komentavo UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Kauno apskrityje nedarbo rodiklis lapkritį pakilo nuo 9 proc. iki 9,2 proc., skaičiuojant nuo bendro darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Mėnesio pabaigoje UT sąrašuose buvo 33 605 Kauno apskrities gyventojai. Lapkritį įsidarbinti pavyko 4 076 bedarbiams, o 548 UT klientai pasinaudojo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis.
Kaip ir anksčiau, sudėtingiausia įsidarbinti Jonavos rajono gyventojams. Čia nedarbas lapkritį išaugo nuo 10,1 proc. iki 10,5 proc. Įsidarbino 347 rajono gyventojai. Nedarbo augimo neišvengė ir kitos Kauno apskrities savivaldybės.
Kauno rajone registruotas nedarbas padidėjo 0,2 proc. ir pasiekė 8,4 proc. Tuo metu Kauno mieste nedarbas yra didesnis (9,7 proc.), nors per lapkritį padidėjo tik 0,1 proc. Gruodžio 1 dieną UT sąrašuose buvo 18 010 darbo ieškančių kauniečių.
Lapkričio mėnesį darbdaviai Kaune pasiūlė 1 621 laisvą darbo vietą, o Kauno rajone – 303. Visoje apskrityje bedarbiams buvo pasiūlytos 2 693 darbo vietos. Įsidarbinti praėjusį mėnesį pavyko 4 076 Užimtumo tarnybos klientams.
Mažiausia Kauno apskrities savivaldybė – Birštonas – ir toliau pirmauja pagal mažiausią nedarbą, nors lapkritį nedarbo rodiklis čia išaugo daugiausiai – nuo 6,2 proc. iki 6,8 proc. Per mėnesį įsidarbino 6 birštoniečiai.
Raseinių rajone, kuris pagal nedarbą apskrityje yra antras po Jonavos, lapkritį įsidarbino 153 gyventojai, ieškoję darbo per Užimtumo tarnybą. Gruodžio 1 dienos duomenimis, nedarbo rodiklis Raseiniuose vėl pasiekė dviženklį skaičių (padidėjo 0,5 proc. ir siekė 10 proc.).
Lapkričio mėnesį nedarbas Vilniuje padidėjo 0,2 proc. ir pasiekė 8,6 proc., tačiau išlieka mažesnis nei Kaune. Vilniaus apskrityje gruodžio 1 dienos duomenimis darbo ieško 47 862 darbingo amžiaus gyventojai.
Lapkričio mėnesį įsidarbinusių ar savarankišką veiklą pradėjusių Užimtumo tarnybos klientų skaičius sumažėjo, palyginti su spaliu. Į darbo rinką sugrįžo 18,4 tūkst. klientų – 3,4 tūkst. (15,5 proc.) mažiau nei spalį. Dar 7,4 tūkst. asmenų (sumažėjimas 13,2 proc.) pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Įsidarbino mažiau žmonių didesnėje šalies dalyje (52 savivaldybėse) ir visuose veiklos sektoriuose, išskyrus kitą aptarnavimo veiklą bei kasybos ir karjerų eksploatavimą.
Per Užimtumo tarnybą nuo metų pradžios įsidarbino 207 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 8,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Lapkritį darbdaviai paskelbė 10,9 tūkst. laisvų darbo vietų – 27,8 proc. mažiau nei spalį. Mažiau darbo pasiūlymų buvo visuose veiklos sektoriuose, išskyrus viešąjį valdymą.
Darbuotojų paieška yra pasyvesnė nei pernai. Šiemet per mėnesį vidutiniškai paskelbiama 1,4 tūkst. mažiau laisvų darbo vietų. Lapkritį aktyviausiai darbuotojų ieškojo gamybos (2,2 tūkst. darbo pasiūlymų), administracinės ir aptarnavimo veiklos (1,9 tūkst.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (1,8 tūkst.) įmonės.
Gruodžio 1 dieną šalyje dirbo 1,46 mln. žmonių. Labiausiai dirbančiųjų skaičius didėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, švietimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Mažėjimas fiksuotas transporto ir saugojimo, statybos, žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, pranešė Užimtumo tarnyba.
