Vilniuje nuo birželio 3 iki 9 dienos rusakalbiai sukčiai apgaulės būdu iš 1960-aisiais gimusios moters išviliojo 107 300 eurų grynaisiais pinigais. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto sukčiavimo.
Pasak Policijos departamento, nusikaltėliai paskambino moteriai į namus rusų kalba ir prisistatė medicinos įstaigos darbuotoju, vėliau – banko darbuotoju ir policijos pareigūnu. Tokiu būdu sukurta baimės ir skubumo atmosfera privertė auką veikti impulsyviai ir nepasitikrinti, ar skambinančiųjų tapatybė tikra.
Pinigus moteris grynaisiais atidavė į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui, kurį sukčiai pristatė kaip kurjerį. Tai yra vienas iš pagrindinių šios nusikalstamos schemos požymių: nei policija, nei bankai, nei jokia kita institucija niekada nesiunčia pareigūnų ar kurjerių pinigų pasiimti į namus. Reikalavimas atiduoti lėšas grynaisiais, o ne banko pavedimu, leidžia sukčiams išvengti finansinių transakcijų pėdsakų.
Šis atvejis – ne išimtis. Vos kelios savaitės prieš tai per vieną savaitę sukčiai keturiuose miestuose – Vilniuje, Utenoje, Klaipėdoje ir Kaune – iš gyventojų išviliojo 87 300 eurų. Panašios schemos užfiksuotos ir Mažeikiuose bei Vilniaus rajone, kur nuostoliai siekė 71 300 eurų.
Statistika rodo, kad telefoninių sukčiavimų mastai auga: 2025 metais tokių atvejų padaugėjo 36 proc., palyginti su 2024-aisiais, o svetainių klastojimo internete – net 95 proc. Tais pačiais metais sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išviliojo 34 mln. eurų – tai pirmas kartas per penkerius metus, kai tokių nusikalstamų veikų skaičius šiek tiek sumažėjo (7 proc.). Bendra pasikėsinta suma siekė 58,8 mln. eurų, tačiau laiku blokuotos operacijos apsaugojo apie 40 mln. eurų – beveik tris kartus daugiau nei 2024-aisiais.
Dažniausia sukčių auka – vyresnio amžiaus žmogus: senjorų nuostoliai sudaro didžiąją dalį visų sukčiavimo atvejų šalyje. Tyrėjai primena, kad gavus tokį skambutį reikia nedelsti ir kviesti pagalbą artimųjų arba skambinti policijos numeriu 112, o jokiu būdu neskubėti rinkti grynųjų ir jų atiduoti nepažįstamiems asmenims.
Lietuvoje veikia specializuota struktūra – Nacionalinis sukčiavimų tyrimų centras, kuris 2026 metais yra iš naujo formuojamas.
