Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) perspėja ūkininkus ir sodininkus dėl artėjančių šalnų. Po vėsaus pirmadienio, šalta oro masė lems žemas temperatūras dieną, o naktimis daugelyje šalies vietovių vėl grįš šalnos.
„Gegužės 6-osios naktį daug kur numatomos šalnos 0–3 °C, dirvos paviršiuje vietomis iki -7 °C. Gegužės 7-osios naktį ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur šalnos 0–5 °C. Gegužės 8-os ir 9-os naktimis daug kur šalnos 0–4 °C, dirvos paviršiuje iki -8 °C“, – skelbiama meteo.lt svetainėje.
Sinoptikai teigia, kad didžiausia šalnų rizika yra žemumose, daubose, užuovėjose bei sausuose, smėlinguose ar durpiniuose dirvožemiuose.
Siekdami apsaugoti augalus nuo šalnų, specialistai rekomenduoja vakare juos palaistyti ir sudrėkinti žemę. Šiltnamiuose augalus galima apsaugoti per naktį paliekant 2–3 degančias žvakes.
Gytis Valaika, sinoptikas iš paskyros „Orai ir klimatas Lietuvoje“, taip pat įspėjo apie grįžtančias šalnas. Jis teigia, kad į Baltijos regioną plūsta šaltas oras iš Arkties. Kai kuriomis dienomis temperatūra net įdienojus nepakils virš 10 °C, o naktimis vėl bus stiprios šalnos, galimos ir ore.
„Skaičiavimai rodo, kad labai vėsi bus visa ateinanti savaitė. Kai kuriomis dienomis vietomis gali iškristi netgi šlapios snaigės. Išvada: lepius augalus geriau nesodinti, o jau pasodintus apdangstyti, palaistyti arba įnešti į šiltesnę vietą. Taip pat šilčiau apsirenkite patys!“, – patarimais dalijosi G. Valaika.
Pirmadienį jis pridūrė, kad iš pirmadienio į antradienį šalnos labiausiai kandžiosis Pietryčių Lietuvoje, tačiau jų bus ir kitur. „Prognozuojama minimali oro temperatūra naktį iš pirmadienio į antradienį. Skaičiavimai apytiksliai, nes giedrą naktį įsijungia vietinio mikroklimato poveikis. Dirvos paviršiuje bus dar maždaug 3–6 laipsniais šalčiau“, – teigė sinoptikas.
Nors gegužė laikoma vėlyvojo pavasario mėnesiu, šalnos dirvos paviršiuje nėra retenybė. LHMT teigia, kad stipresnės šalnos dirvos paviršiuje pasitaiko, tačiau didelio šalčio ore paprastai jau nebūna. Vis dėlto, stebėjimų istorijoje yra buvę gana šaltų naktų.
Prieš 30 ir 60 metų Varėnoje buvo išmatuota žemiausia gegužės mėnesio oro temperatūra Lietuvoje – -6,8 °C. Tokią žemą temperatūrą lėmė ne tik šalto oro masė, bet ir smėlingi dirvožemiai, kurie greitai atvėsta. Toks šaltis vėlyvą pavasarį gali lemti vaismedžių žiedų nušalimą.
Daugelis gegužės mėnesio šalčio rekordų yra seni. Seniausias rekordas (-4,9 °C) užfiksuotas Kaune 1900 m. gegužės 11 d. Išskirtinai šalta buvo ir 1935 m. gegužės 2 d., kuomet rekordai vis dar nepagerinti keturiose meteorologijos stotyse: Klaipėdoje, Telšiuose, Šiauliuose ir Biržuose. 1935 m. gegužė Lietuvoje buvo viena vėsiausių per beveik 250 metų meteorologinių stebėjimų istoriją.
Paskutiniai gegužės mėnesio absoliutūs šalčio rekordai užfiksuoti 2007 m. gegužės 2 d. net šešiose pagrindinėse šalies meteorologijos stotyse: Laukuvoje, Raseiniuose, Utenoje, Dūkšte, Kybartuose ir Lazdijuose. Įdomu, kad 2007 m. gegužė vidutiniškai buvo netgi šiltesnė už daugiametę normą, o vėsūs orai pasižymėjo tik balandžio–gegužės mėn. sandūra. Vėliau orai atšilo, o gegužės pabaiga buvo netgi labai šilta.
Paskutinį kartą kone visas gegužės mėnuo vėsus buvo 2020 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė vos 10,2 °C, o daugiametė norma yra 12,5 °C. Šalčiausias mėnuo per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją buvo 1980 m., kai vidutinė temperatūra buvo vos 7,9 °C.
