Pavasarinės šalnos smogė Lietuvos sodams: derliaus nuostoliai siekia iki 80 proc.
Šių metų pavasario šalnos padarė didžiulę žalą Lietuvos žemės ūkiui, ypač vaisių ir uogų augintojams. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigia, kad pirminiais vertinimais, šalnos sunaikino apie 70–80 proc. šių metų derliaus. Ministerija planuoja kreiptis į Europos Sąjungą (ES) dėl kompensacijų ūkininkams.
„Žydėjimo procesas dar nepasibaigęs, todėl galutinį nuostolių mastą bus galima įvertinti vėliau. Tačiau jau dabar aišku, kad nuostoliai yra didžiuliai. Susitikime su sodininkystės ir uogininkystės sektoriaus atstovais aptarėme situaciją ir preliminariai vertiname, kad netekimai siekia 70–80 proc.“, – sakė I. Hofmanas.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva kels šį klausimą ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Jis planuoja informuoti Europos Komisijos atstovus apie susidariusią situaciją ir siekti paramos Lietuvos ūkininkams.
Pasak I. Hofmano, šių metų situacija yra išskirtinė, nes šalnos truko beveik tris savaites. Augalų apsauga nuo šalnų yra sudėtinga ir brangi, o turimos priemonės efektyvios tik trumpą laiką. Todėl ūkininkai patyrė didelių nuostolių.
Sprendimas dėl ekstremalios padėties paskelbimo vis dar svarstomas. Tai priklausys nuo to, kiek savivaldybių paskelbs ekstremalią situaciją dėl šalnų padarytos žalos. Ministras teigia, kad savivaldybių sprendimai leis įjungti tam tikrus teisinius mechanizmus paramai.
Uogų augintojai teigia, kad ankstyvas vaiskrūmių žydėjimas prognozavo gausų derlių, tačiau dėl vėliau įsivyravusių šalnų jo praktiškai nebeliko. Šalnų žalą ūkiams aptars Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis informavo, kad ministerija birželį spręs dėl galimos paramos ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl šalnų. Ministerija kreipsis į savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie surinktą žalų mastą ir pobūdį. Šie duomenys leis priimti sprendimus dėl paramos mechanizmo aktyvavimo.
„Pavasarinės šalnos tampa vis dažnesniu reiškiniu ir daro vis didesnį poveikį Lietuvos žemės ūkiui. Šių metų situacija išryškino ūkininkų pažeidžiamumą ir būtinybę reaguoti skubiai“, – teigė G. Tamašauskis.
Viceministro teigimu, daugiausia prašymų dėl nuostolių fiksuota Vilkaviškio rajone, taip pat Jurbarko, Kaišiadorių, Šakių, Anykščių ir kitose savivaldybėse. Ūkininkai kreipiasi dėl nušalusių uogų, sodų, daržovių ir rapsų.
Paramos tvarka priklausys nuo to, ar bus paskelbta ekstremali situacija valstybės lygiu, ar bus naudojamos valstybės pagalbos lėšos, ar pavyks gauti paramą iš Europos Komisijos. Už 2024 metais šalnų padarytą žalą sodams ir uogynams numatyta skirti 1,3 mln. eurų kompensacijų. Ūkininkai vis dar gali teikti paraiškas dėl pasėlių draudimo paramos.
G. Tamašauskis pabrėžė, kad dėl klimato kaitos didėja ekstremalių orų dažnumas, todėl svarbu remti investicijas į prevencines priemones. Akivaizdu, kad šalnos kelia didelę grėsmę Lietuvos žemės ūkiui, todėl būtina ieškoti būdų, kaip apsaugoti ūkininkus nuo šių gamtos reiškinių padarinių.
