Ankstyvas pavasaris ir pražydę sodai žadėjo gausų derlių, tačiau šalnos negailestingai sunaikino dalį žiedų. Uogų augintojai prognozuoja, kad ankstyvojo derliaus beveik nebus, o vėlyvojo derliaus apimtys priklausys nuo artėjančio savaitgalio orų – jei šalnos pasikartos, jos gali sunaikinti likusius žiedus. Daržininkai nuostolius pastebi ne iš karto, o praėjus kuriam laikui po šalnų. Tuo tarpu grūdų augintojai teigia, kad šalnos jiems daro mažiausią žalą, nes žieminiai augalai yra atsparūs vėsiems orams. Vis dėlto, šalnos gali pakenkti dygstantiems kukurūzams, kurie yra jautrūs žemai temperatūrai.
Šilti orai paskatino žiedų formavimąsi, tačiau šalnos juos sunaikino. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas teigia, kad šalnos jau padarė didelę žalą, nes po šiltų orų prieš Velykas sodai staiga pražydo. „Sulaukėme rekordiškai karštų orų, suaktyvėjo augalų vegetacija, sodai ir uogynai pradėjo anksčiau žydėti. Dabar žiedai pajuodę – žiedynas peršalo ir nebesubrandins vaisių, derliaus nebebus. Šalnos pažeidė šilauogių plantacijas, obelų sodus ir serbentus. Šilti orai sukūrė gero derliaus potencialą, bet šalnos jį sunaikino“, – BNS sakė V. Buivydas.
„Žiežmarių sodų“ direktorius Kipras Sirtautas teigė, kad daugiau nei 90 proc. obelų žiedų nušalo. „Visi žiedai rudi, derliaus nebus, obuolių tikrai neužauginsime“, – sakė jis. K. Sirtauto teigimu, tiksliau, koks bus derlius iš likusių žiedų, paaiškės po maždaug dviejų savaičių, kai pasirodys užuomazgos. „Žemaūgės obelys beveik 100 proc. bus tuščios, gal aukštesnių medžių viršūnėse kažkas ir bus, bet situacija labai prasta“, – pridūrė jis. K. Sirtautas teigė, kad apsaugoti tokio dydžio sodus nuo šalnų yra neįmanoma. „Ruošėmės: tręšėme medžius, kad apsaugotume žiedus, bet kai tokios šalnos – kelias naktis iš eilės buvo beveik 4 laipsniai šalčio, neįmanoma apsaugoti“, – kalbėjo „Žiežmarių sodų“ vadovas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas pastebėjo, kad šiemet ūkininkai aktyviau praneša apie šalnų padarytą žalą nei pernai. Jis taip pat pabrėžė, kad šalnos darosi vis stipresnės: „Dar neįveikėme šalnų rizikos etapo, o jau turime didelių pažeidimų. Tikėtina, kad šalnų dar bus, todėl bus ir daugiau pasekmių.“ Pasak jo, grūdinės kultūros nebijo šalnų, tačiau kukurūzai, jei jau buvo sudygę, gali būti pažeisti, nes jie nėra atsparūs šalnoms.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas teigia, kad iš karto po šalnų, kurios labiausiai siautėjo šiaurės Lietuvoje, dar nesimato realių padarinių. „Stebime situaciją, ji kol kas neramina, bet apie konkrečius nuostolius dar anksti kalbėti“, – sakė jis. „Smidrai tikrai pašalo – teks utilizuoti, nebėra ką skinti, nors juos auginę ūkininkai ir laužus kūreno, ir kitų priemonių ėmėsi“, – pridūrė P. Andriejavas. Ankstyvųjų bulvių augintojai, kurie neturi laistymo sistemų, taip pat jaučia šalnų žalą. Tačiau P. Andriejavas sako, kad Lietuvoje ankstyvąsias bulves auginančių ūkių yra nedaug. „Ūkininkai jau stengiasi auginti tokius plotus, kuriuos gali apsaugoti nuo šalnų, nes jų padaromi nuostoliai yra didžiuliai“, – teigė jis.
Kai kuriuose laukuose, kur burokėliai ir morkos buvo sudygusios, taip pat matosi šalnų pėdsakai. „Tačiau laikas parodys, kaip tai paveiks, ar augalai neišleis žiedų, kurie sunaudoja daug energijos ir dėl to nebeauga šaknys“, – teigė P. Andriejavas. Kopūstai ir svogūnai yra šiek tiek atsparesni šalnoms.
Regina, auginanti braškes, sako, kad šių metų šalnos yra ypatingos. „Šiemet šalnos kartojasi kas rytą, kelias dienas nebūna ir vėl – tris iš eilės. Jos ilgos ir dažnos, todėl skausmingos. Nieko nebeliko iš tų braškių, kurios nebuvo pridengtos, o kurias dengėme, derlius bus, bet ir kaina bus didelė“, – svarstė ji.
Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas sako, kad uogų augintojus šalnos paveikia jau trečius metus iš eilės. „Visos ankstyvos braškės nušalo, net ir ten, kur buvo apdengta agroplėvele. Tik dviguba agroplėvelė padėjo. Ankstyvosios šilauogės nušalo, serbentų visiškai gali būti, kad nebus, nebent krūmų viršūnėse, jei jie aukštesni, nes nuo žemės 40–50 cm visi lapai nujuodo. Remontantinės avietės visiškai nušalo, turės iš naujo atauginėti. Aktinidijos nušalo jau seniai. Vynuogių ūgliai irgi nušalo“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Jis teigė, kad iki šio savaitgalio situacija rodė, jog galima tikėtis tik 20 proc. pernykščio derliaus. „Jei šalnos dar kartosis, derliaus iš viso nebus. Paukščiai nules. Ir gamtoje jiems bus mažiau maisto, todėl jie skris į sodus“, – teigė T. Gurskas. Pasak jo, šalnos mažiausiai pakenkė sausmedžiams: „Jie spėjo peržydėti tomis šiltomis dienomis prieš Velykas. Sausmedis turi lapelius ir po jais paslepia užuomazgas arba žiedus, todėl šalna jų nenuvirina.“
T. Gurskas įsitikinęs, kad valstybė turėtų finansiškai remti augintojus, kad jie įsigytų uogų apsaugos tunelius – lankus, aptrauktus atsparia plėvele. „Visa ateitis yra tuneliuose, nes kuo toliau, tuo šalnų daugės, o tuneliuose galima auginti ir trešnes, ir šilauoges, ir gervuoges, ir serbentus, ir braškes, net vynuoges“, – teigė asociacijos vadovas. Hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad savaitgalį ore vietomis, o dirvos paviršiuje daug kur numatomos šalnos – 1–6 laipsniai šalčio. Sinoptikų teigimu, šeštadienio naktį šalnos aplenks Tauragės, Šiaulių, Klaipėdos ir Marijampolės apskritis, o sekmadienį bus visoje Lietuvoje.
