Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) mini įspūdingą šimtmetį. Šia proga spalio 15 dieną, lygiai vidurdienį, priešais centrinius akademijos rūmus iškilmingai pakelta jubiliejinė vėliava. Ceremonija simbolizavo šios aukštosios mokyklos ilgą ir reikšmingą istoriją Lietuvos žemės ūkiui ir mokslui.
Žemės ūkio akademijos ištakos siekia 1924 metus, kai Dotnuvos žemės ūkio technikumo bazėje buvo įsteigta antroji aukštoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje. Pirmasis rektorius, profesorius Povilas Matulionis, oficialiai paskelbė akademijos veiklos pradžią, žymėdamas naują etapą šalies žemės ūkio specialistų rengimo istorijoje.
Pirmuosius gyvavimo metus akademijai teko susidurti su dideliais iššūkiais. Tuometinė Lietuvos Vyriausybė dėl sudėtingos ekonominės padėties negalėjo skirti didelės paramos naujai įstaigai. Tačiau, nepaisant sunkumų, akademija nuosekliai augo ir stiprėjo, ugdydama talentingą žemės ūkio mokslininkų kartą. Tarpukario laikotarpiu (1924–1937 m.) akademiją sėkmingai baigė ir diplomus apgynė 125 absolventai.
Deja, prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir vėlesnės sovietų bei vokiečių okupacijos nutraukė taikų akademijos darbą. Sovietinė okupacija smogė itin skaudų smūgį, vykdant lietuvių tautos genocidą. Daugybė profesorių ir dėstytojų buvo ištremti į Sibiro lagerius, iš kurių daugelis nebegrįžo. Kiti, siekdami išvengti represijų, pasitraukė į Vakarus.
Po karo, 1945 metais, akademija buvo perkelta į Kauną, į buvusios Žemės ūkio ministerijos patalpas Kęstučio gatvėje. Netrukus studentų praktiniam mokymui buvo skirtas dalis Noreikiškių tarybinio ūkio. 1946 metais įsteigti Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir Žemėtvarkos inžineriniai fakultetai. Galutinai akademija Kaune įsikūrė 1947 metais.
Augant studentų skaičiui ir atidarius neakivaizdinį skyrių, patalpos Kaune tapo per ankštos. Be to, kėlė problemų studentų transportavimas į mokomąjį ūkį Noreikiškėse. Dėl šių priežasčių buvo nuspręsta pastatyti atskirą Lietuvos žemės ūkio akademijos miestelį Noreikiškėse.
Naujo miestelio kertinis akmuo buvo padėtas 1957 metų spalio 15 dieną, o galutinai į jį persikelta 1964 metais. Akademijos generalinio išplėtimo planas su daliniais pakeitimais buvo įvykdytas 1989 metais. Miestelyje įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetų rūmai su auditorijų ir mokomųjų laboratorijų korpusais. Miškų ūkio ministerija pastatė mokomosios girininkijos pastatą. Taip pat buvo pastatyti devyni bendrabučiai ir akademijos gyvenvietė, kurioje šiuo metu gyvena daugelis akademijos profesorių, docentų, dėstytojų bei darbuotojų. Įrengtas mokymo poligonas, plėtėsi bandymų stotis.
Atkūrus nepriklausomybę, akademija perėjo prie naujos studijų sistemos, atsirado nauji kvalifikaciniai laipsniai – bakalauras, diplomuotas specialistas, magistras, naujos sąvokos – modulis, kreditas. Studijų ir mokslo pagrindu tapo fundamentiniai teoriniai dalykai, o fakultetų tarybos organizavo ir taikomąsias studijas. Taip Lietuvos žemės ūkio akademija tapo universitetinio tipo aukštąja mokykla, plėtojanti mokslinius tyrimus ir ruošianti plataus profilio, aukštos kvalifikacijos žemės, miškų bei vandens ūkio specialistus.
1996 metais akademija buvo pavadinta Lietuvos žemės ūkio universitetu, o 2011 metais – Aleksandro Stulginskio universitetu. 2019 metais universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Po Lietuvos universitetų pertvarkos, ASU, Lietuvos edukologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu.
Šiandien VDU ŽŪA yra mokslo ir žinių sklaidos lyderis Lietuvoje, taip pat vienintelio šalyje žemės ūkio ir maisto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“ iniciatorė ir lyderė. Akademija užima 719 ha plotą, turi keturis mokomuosius korpusus, bandymų stotį, mokomąjį ūkį ir unikalų studentų bei dėstytojų miestelį. Šiuo metu veikia Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetai. Įgyvendinant ES fondų finansuojamus projektus, akademijoje įkurtas jungtinių tyrimų centras su moderniausia įranga aprūpintomis atviros prieigos mokslinių centrų laboratorijomis.
Studijų miestelyje yra trys parodų paviljonai, kuriuose vyksta tarptautinės ir nacionalinės parodos, tokios kaip „Ką pasėsi…“, „Inno panorama“ ir kt. Nuo 1995 m. universitete rengiamos tarptautinės žemės ūkio parodos – vienos didžiausių ir populiariausių Baltijos šalyse. Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings by Subject“ 2021 m. VDU žemės ūkio ir miškininkystės srityje pakilo į 301–350 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų. 2021 m. VDU ŽŪA įteiktas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas „Už pasiekimus 2021 metais“.
VDU ŽŪA bendradarbiauja su daugiau kaip 80 užsienio šalių partneriais. Pagal ES Erasmus+ programą akademija turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 Erasmus+ partnerių. Yra pasirašytos septynios dvigubo diplomo studijų programų sutartys, kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetu ir Estijos gyvybės mokslų universitetu vykdoma jungtinė magistrantūros studijų programa „AgriFood Business Management“. VDU ŽŪA mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse ir tinklinėse organizacijose.
