Evelina Šukytė: Kaip susikurti gyvenimą be atskirties tarp darbo ir savęs
Evelinos Šukytės kelionė į viešbučių pasaulį prasidėjo nuo kambarinės darbo užsienyje. Grįžus į Lietuvą, jos laukė projektas Kauno senamiestyje, o vėliau – turizmo studijos. Šiandien ji vadovauja vieno didžiausio pasaulyje viešbučių tinklo komandai ir vadovaujasi laisvės, drąsos ir tikėjimo principais. Kaunietė džiaugiasi gausiu draugų ratu ir supranta, kad viskas, kas vyksta jos gyvenime, yra jos pačios pasirinkimų rezultatas.
Evelinos asmenybės formavimasis prasidėjo vaikystėje, keliaujant su tėvais po pasaulį.
„Mano patėvis buvo profesionalus krepšininkas, todėl su mama keliavome po įvairias šalis. Iki septintos klasės lankiau skirtingas mokyklas Liuksemburge, Čekijoje ir Slovakijoje. Nors tai nebuvo lengva, nes nemokėjau kalbų ir turėjau nuolat prisitaikyti, buvau drąsi ir greitai rasdavau bendrą kalbą su žmonėmis. Išmokau suburti žmones aplink save, nebijoti ir rizikuoti“, – pasakoja „AC by Marriott Vilnius“ viešbučio vadovė Evelina Šukytė.
Iš kur semiamasi drąsos?
„Drąsą išsiugdžiau. Nebuvau tokia iš prigimties, bet tapau tokia dėl aplinkybių, už kurias esu labai dėkinga“, – teigia Evelina Šukytė.
O kaip dėl atvirumo?
„Turbūt tokia jau gimiau. Visada norėjau atviro bendravimo. Ir dabar mano artimieji dalinasi su manimi viskuo. Jei to nebūtų, man būtų sunkiau užmegzti ryšį“, – atvirauja vadovė.
Kokia atvirumo kaina?
„Ji gali būti įvairi. Kai esi atviras, tikiesi to paties iš kitų, bet ne visada taip būna. Esu ir nukentėjusi dėl to, bet negaliu pabėgti nuo savęs. Išmokau būti atsargesnė ir atsirinkti, su kuo galiu atvirauti, bet esmė išlieka ta pati. Tai mano būdas eiti per gyvenimą, darbą, karjerą ir draugystę. Tai man labai svarbu“, – sako Evelina.
Kas yra Evelina Šukytė?
„Hmm, niekada sau neuždaviau šio klausimo, nors kiti mane vadino įvairiai – nuo vienaragio iki vaivorykštės. Bet tai tik kitų nuomonė.
Aš nemėgstu standartų. Viskas, kas su jais susiję, yra ne apie mane – nuo ryto ritualų iki darbo principų ir požiūrio į gyvenimą. Jei mane bando įsprausti į rėmus, aš atsitraukiu. Esu tai, kas į juos netelpa.
Gali skambėti keistai, nes viešbučių sektoriuje yra daug taisyklių, bet man pasisekė, kad manimi tiki ir pasitiki. Laisvė, kurią gavau, atvedė mane ten, kur esu dabar“, – pasakoja Evelina Šukytė.
Ar pasisekė, ar kryptingai siekėte to?
„Manau, kad sąmoningai ėjau link to. Bandžiau būti ir rėmuose, bet nieko neišėjo. Tai ne mano kelias. Bendraudama su būsimais darbdaviais sakiau, kad man labai reikia laisvės.
Aš žinau, kas mane „veža“ gyvenime ir kur slypi mano sėkmė. Idėjos gimsta vidury nakties arba išgėrus taurę vyno – tik spėk jas užrašyti ir įgyvendinti.
Dažniausiai viskas pavyksta ir atneša sėkmę. Svarbiausia – nebijoti rizikuoti. Tai dariau daug kartų ir tik taip sugebėjau peržengti normas“, – teigia vadovė.
Ar visame gyvenime esate žmogus už ribų?
„Taip, mano pagrindas – mąstyti „out of the box“ ir niekada nebūti toje dėžėje“, – pabrėžia Evelina.
Nebaisu? Juk protas ieško saugumo, ar ne?
„Baimių būna. Ir dabar, kai darau pokyčius – išeinu iš saugios zonos, kurioje viskas žinoma, ir einu į dar didesnį ir kitokį produktą, jaučiu baimę, bet tai yra mano variklis. Elgiuosi apgalvotai ir žinau, kad bus dar geriau. Jei kažkuo tikiu, atiduodu save ne šimtu, o šimtu penkiasdešimčia procentų“, – atsako vadovė.
Kūrybinės mintys kyla iš vidaus, tiesa? Iš ko semiatės įkvėpimo?
„Iš rezultato. Iš jausmo, kuris apima, kai jis ateina. Ir iš aplinkos. Žmonės – ypač draugai ir šeima.
Aš pavydžiu savo draugų rato ir dažnai tuo dalinuosi, nes žmonės aplink mane yra nuostabūs. Galvoju, kad kažką darau teisingai, nes meilę ir rūpestį, kuriuos jie man suteikia, sunku pamatuoti. Nors gyvenu viena su šuniuku, bet jų dėka niekada nesijaučiu viena. Darbe kolektyvą laikau šeima, nėra skirstymo pareigomis, visi esame lygūs.
Tai sukuria sveiką požiūrį ir aplinką“, – dalinasi Evelina.
Grįžkime prie gyvenimo sekos – iš pradžių kelionės, o tada grįžimas į Kauną?
„Taip, mano šeima keliavo ir toliau. Kadangi buvau atsakinga, išmokdavau kalbas skirtingose šalyse, bet taip pat gerai rašydavau ir skaitydavau lietuviškai. Septintoje klasėje pasakiau tėvams, kad mokslai tampa rimtesni ir man reikia likti Lietuvoje. Jiems teko apsvarstyti šį sprendimą.
Padėjo seneliai. Su jais gyvenau, bet neilgai. Buvau geras vaikas, manimi pasitikėjo, todėl greitai pradėjau savarankišką gyvenimą.
Integracija į lietuvišką mokyklą nebuvo lengva, bet man pavyko greitai susitvarkyti. Užsibrėžiau tikslus ir jų siekiau. Taip ir einu per gyvenimą – užsibrėžiu ir padarau“, – tvirtina Evelina.
Ar laikote save kūrybininku?
„Manau, kad taip. Mano, kaip vadovės, požiūris yra toks – mano darbas yra užduoti toną, strateguoti ir sugalvoti, kaip ką nors padaryti. Tai vienas iš pagrindinių mano darbų ir aš tuo vadovaujuosi. Manau, kad mano išskirtinumas yra kūrybiškumas.
Aš matau, kaip turi būti, susikuriu planą, o tada man reikia tik komandos pagalbos. Ir dabar, net neprasidėjus naujam projektui, aš jau turiu jo viziją. Įsivaizduoju, kaip turi būti, matau ir žinau, kad taip bus“, – sako vadovė.
Kad galėtumėte valdyti, reikia išmanyti mechanizmą, kaip tai atėjo?
„Baigusi mokyklą šiek tiek blaškiausi, stojau į inžineriją, tada į vadybą, bet visada galvojau apie turizmą. Tuo metu Lietuvoje nebuvo stiprių turizmo studijų, o aš baigiau mokyklą gerais pažymiais, todėl nenorėjau prarasti pozicijų.
Aš laikiausi savo principų ir išvykau metams, per kuriuos supratau, kad esmė ne universiteto pavadinime, o tame, ko aš noriu.
Viešbučio kambarinė buvo mano pirmosios pareigos, vėliau sekė administracinis darbas ir vadyba restoranuose. Visada buvau paslaugų sektoriaus dalis. Svarbiausios žinios atėjo iš patirties. Žinoma, mokslai atveria kitas galimybes, bet praktika padeda pagrindus“, – atsako Evelina.
Kodėl viešbučiai?
„Viešbučius arba myli, arba nekenčia, o aš renkuosi viską arba nieko. Vidurio neturiu, nors norėčiau, bet man nepavyksta balansuoti. Taip aš pamilau viešbučius. Tai atskiras gyvenimas, kaip ir aviacijoje. Sutinki įvairių asmenybių, kasdien išgirsti naujų istorijų, organizuoji ir planuoji“, – tvirtina vadovė.
Kokia yra viešbučių bendruomenė?
„Dabartiniame etape, kai dirbu tarptautiniame tinkle, ji yra gerokai platesnė. Gyvenimas nesibaigia vien tik viešbučiu, kuriame dirbi. Jis apima visą tinklą. Atsikeli ryte ir gyveni tuo.
Būdama vadovė, esu atsakinga už daugybę skirtingų užduočių, todėl dažnai sprendžiame jas kartu. Drauge praleidžiame daug laiko, dažnai keliaujame ir dalyvaujame konferencijose. Esame viena didelė šeima, besidalinanti patirtimi“, – atvirauja „AC by Marriott Vilnius“ viešbučio vadovė Evelina Šukytė.
Kaip suprantu, atsikeliate ir dirbate visur ir visada, o kur yra Evelina?
„Geras klausimas. Laiko sau lieka mažiau, bet Evelina yra visur. Darbe nesijaučiu kaip darbe. Esu savo gerame ir saugiame burbule. Tai mano gyvenimas. Rutina ir vieta, kurioje jaučiuosi gerai. Neskirstau. Tai yra mano gyvenimas, kurį pasirinkau sąmoningai. Jis mane papildo ir užpildo, kitaip jausčiausi praradusi prasmę.
Pavargusi laikausi vienos taisyklės – perku bilietus, išvykstu ir atsijungiu. Tada pasiilgstu ir jaučiuosi lyg pradėčiau iš naujo, nesvarbu, ar tai savaitė, ar kelios dienos. Atsakomybės jausmas taip lengvai nepaleidžia, todėl visada keliauju su kompiuteriu. Tačiau nauja aplinka suteikia galimybę pažvelgti į viską kitu kampu ir pailsėti nuo rutinos“, – dalinasi Evelina.
Jei tai nebūtų viešbučių verslas, ką veiktumėte?
„Šioje srityje esu penkiolika metų ir niekada apie tai negalvojau, bet greičiausiai tai būtų kūryba, idėjų generavimas arba pardavimai“, – atvirauja verslininkė.
Ar pardavimuose taip pat vadovaujatės nuoširdumu?
„Absoliučiai. Niekada nedirbu vien tik dėl to, kad parduočiau. Aš tiesiog dalinuosi savo nuomone, jaučiu ir siūlau tai, ką galiu pasiūlyti. Santykiai man taip pat labai svarbūs, aš neveikiu per šaltą verslo struktūrą“, – pabrėžia Evelina.
Ar dažnai girdite, kad esate stipri?
„Dabar taip, bet ne visada tokia buvau. Išsiugdžius asmenybę ir viską, kas su tuo ateina, išmokau būti stipri. Kartais draugės net juokauja, kad jas gąsdina mano stiprumas. Tai ateina per patirtį, klaidas ir nuopuolius. Jei viskas būtų lengva, greičiausiai tokia nebūčiau.
Manau, kad teisingai žiūriu į gyvenimą – visas klaidas priimu kaip pamokas, iš kurių mokausi ir semiuosi stiprybės. Šis procesas užtruko. Ne po visų išgyvenimų pavyko greitai atsitiesti, bet čia dar kartą galiu pasidžiaugti šalia esančiais žmonėmis, kurie mane palaikė. Nepaisant to, viską tenka daryti pačiam“, – atvirauja Evelina.
Turėjote galimybę užmegzti daugybę ryšių užsienyje, kodėl pasirinkote gyventi ir kurti čia?
„Mano mylimiausias miestas yra Niujorkas. Daug žmonių, chaoso ir stiliaus. Draugai dažnai klausia, kodėl aš ne ten. Tikriausiai dėl meilės tėvynei ir gautų pasiūlymų. Nors esu laisva ir lanksti – šuo į parankę ir mes skrendame, bet namuose jaučiuosi saugiai ir jaukiai. Didžiuojuosi, kad esu kaunietė, nesvarbu, kur bebūčiau“, – atsako Evelina.
Ar Kaunas turi galimybių?
„Tai, kas vyksta mūsų mieste pastaruoju metu, yra neįtikėtina. Į mano jubiliejų atskridę svečiai liko nustebinti, kiek daug neatrastų vietų mes turime. Kaunas yra labai lietuviškas miestas ir man patinka, kokia kryptimi jis juda, ko atsisako ir kokiu menišku bei kultūringu miestu tampa.
Mes išsilaisvinome. Augame ne dienomis, o valandomis. Kaip ir žmogus, taip ir pats miestas, o kartu ir galimybės“, – pokalbį užbaigia „AC by Marriott Vilnius“ viešbučio vadovė Evelina Šukytė.
