Nors gestų kalbos mokosi nedaugelis, tūkstančiams ji yra būtina. Lietuvių gestų kalba šiemet mini svarbų jubiliejų, atkreipdama dėmesį į šios unikalios kalbos svarbą ir poreikį.
Lietuvoje yra apie 28,7 tūkstančio žmonių, turinčių klausos negalią, o tai sudaro maždaug vieną iš šimto gyventojų. Šie žmonės bendrauja unikalia gestų kalba, kuri apima ne tik rankų judesius, bet ir veido išraiškas bei gestų sekas. Nepaisant to, kad daugelis mokosi įvairių užsienio kalbų, gestų kalba nėra populiari, todėl kurtiesiems ir neprigirdintiesiems dažnai kyla sunkumų bendraujant su girdinčiaisiais, ypač aptarnavimo sferoje.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė pastebi, kad pastaraisiais metais gestų kalbos vertimo paslaugų poreikis smarkiai išaugo. Tai susiję su aktyvesniu klausos negalią turinčių žmonių įsitraukimu į studijas, visuomeninį gyvenimą ir didesniu matomumu. Nors gestų kalbos prieinamumas gerėja, daugelyje įstaigų vis dar trūksta galimybių susikalbėti šia kalba.
„Bitė Lietuva“ prekės ženklo vadovė Margarita Norkutė pabrėžia, kad gestų kalba yra ypač svarbi siekiant užtikrinti skaitmeninių paslaugų prieinamumą visiems klientams. „Tiesiogiai bendraudami su organizacijomis, vienijančiomis žmones su klausos negalia, išgirstame apie iššūkius, su kuriais jie susiduria gaunant net ir pačias būtiniausias paslaugas. Siekdami pagerinti „Bitės“ paslaugų prieinamumą ir aptarnavimo patogumą, nuo šių metų pradžios dešimtyje „Bitės“ salonų didžiuosiuose Lietuvos miestuose siūlome sinchroninio lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugą“, – teigia M. Norkutė.
Gestų kalba – lygiavertė kalba
Nors iš pirmo žvilgsnio gestų kalba gali atrodyti universali, pasaulyje egzistuoja daugiau nei 300 skirtingų gestų kalbų. Lietuvių gestų kalba, kuri prieš 30 metų oficialiai pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba, yra viena iš jų.
Apie lietuvių gestų kalbos ištakas iki 1945 metų žinoma nedaug, tačiau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ji vystėsi savarankiškai. Iki tol šalia jos buvo vartojama rusų gestų kalba, tačiau nuo 1990-ųjų lietuvių gestų kalba plėtojama kaip nepriklausoma sistema, turinti savo gramatiką, žodyną ir net tarmes.
V. Juškienė pabrėžia, kad lietuvių gestų kalba yra unikali ir negali būti laikoma universalia visam pasauliui. Ji taip pat turi regioninių skirtumų, panašiai kaip ir lietuvių tarmės. Nors gestų kalbos mokytis nėra lengva, tai suteikia išskirtinių žinių ir atveria plačias profesines galimybes. Lietuvių gestų kalbos vertėjo specialybė yra paklausi, gerai apmokama ir leidžia pasijusti išskirtiniu savo srityje.
1995 m. gegužės 4 d. Lietuvos Vyriausybė oficialiai pripažino gestų kalbą kurčiųjų gimtąja kalba. Tai suteikė klausos negalią turintiems žmonėms teisę mokytis, bendrauti ir reikšti save jiems artimiausia kalba. Taip pat buvo pripažintas jų dvikalbystės statusas – tiek lietuvių, tiek gestų kalba tapo lygiavertės švietimo procese.
Įdomu tai, kad lietuvių gestų kalba nėra tiesiog vizualizuota lietuvių kalbos versija – tai visiškai atskira kalbinė sistema. Joje nėra priesagų ar galūnių, o gestai žymi sąvokas, o ne žodžius ar raides. Prieš 20 metų išleistame „Lietuvių gestų kalbos žodyne“ yra daugiau nei 3000 gestų. Taip pat galima vartoti gestų abėcėlę, kuri Lietuvoje rodoma viena ranka – tokia sistema susiformavo XX a. viduryje.
V. Juškienė teigia, kad gestų kalbos pagrindus turėtų mokėti visi, ypač dirbantys aptarnavimo srityje. Ji džiaugiasi, kad šia kryptimi jau judama, ir tikisi, kad gestų kalbos prieinamumas toliau plėsis, o vis daugiau žmonių mokės bent pasisveikinti ar pasakyti svarbiausius dalykus.
„Bitė“ pritaikė salonus žmonėms su negalia
M. Norkutė teigia, kad sinchroninio lietuvių-gestų kalbos vertimo paslauga yra tik vienas iš įmonės sprendimų, skirtų didinti žmonių su negalia įtrauktį. „Bitės“ salonai pritaikyti žmonėms su klausos, regos ar judėjimo negalia.
Tokie universalūs dizaino sprendimai, kaip taktiliniai takai, indukcinės kilpos ar reguliuojamo aukščio stalai, užtikrina patogesnį ir prieinamesnį aptarnavimą visiems į saloną užsukusiems žmonėms. M. Norkutė pabrėžia, kad negalią turintys žmonės dažnai susiduria su iššūkiais, kurių dauguma net nepastebime – tai gali būti tiek fizinės, tiek informacinės kliūtys ar bendravimo barjerai. „Mūsų tikslas – padėti tuos barjerus sumažinti ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi matomas, išgirstas ir priimtas“, – sako M. Norkutė.
