2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C.
Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys – vėsesni, o du – artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti, o trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai. Aukščiausia oro temperatūra 2025 m. fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 °C), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 °C). Per metus buvo pagerinti net 23 parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai pavasario šalnų laikotarpiu.
2025 m. Lietuvoje nuo 2017 m. neregistruotas nė vienas kaitros atvejis. Taip pat pernai fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m. Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota.
Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 proc. mažiau nei norma), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai. Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose (904 mm), o mažiausiai – Kybartuose (489 mm).
Pernai buvo užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
2025 m. balandžio 22 d. įvyko pirma metuose ir ankstyva šiltojo metų laiko (konvekcinė) audra. Jos metu iškritusi kruša, galėjusi siekti iki 3 cm skersmens, padarė nuostolių: apsunkino eismą krušos sluoksniu padengtuose keliuose, dėl vėjo ir perkūnijos trumpam buvo sutrikęs elektros tiekimas apie 3 000 vartotojų. Tačiau daugiausiai nuostolių patyrė žemės ūkis, kai krušos ledėkai vietomis stipriai pažeidė žydėti besiruošusius rapsus.
Po labai šilto kovo mėnesio (buvo vidutiniškai 3,7 °C šiltesnis nei įprastai) 2025 m. balandžio 25 d. prasidėjusios šalnos baigėsi tik gegužės 24 d. Tai buvo labai ilgas pavasarinis šalnų laikotarpis, su pertraukomis trukęs net 32 dienas. Daugiausiai nuo šalnos nukentėjo vaismedžiai ir vaiskrūmiai. Dėl didžiulio poveikio sodininkystės ir uogininkystės sektoriams buvo paskelbta valstybinio lygmens ekstremali situacija.
Iššūkių ūkininkams pridėjo ir liepos mėnesį buvusios mažai judrios vasarinės audros, nulėmusios ilgai trunkančius smarkius lietus. Atskiromis liepos dienomis vietomis buvo fiksuotos stichinio lygmens ir viena katastrofinio lygmens liūtis, o liepos 30 d. audros metu 28 stotyse iškrito stichinio ir 3 stotyse katastrofinio lygio kritulių kiekis. Intensyvios liūtys kai kur išguldė javus, apsėmė daržus, sodus, pastatus, vietomis išplovė kelius. Įmirkęs dirvožemis apsunkino javapjūtę: buvo sunku įvažiuoti į laukus nuimti derlių, trikdė kitus darbus. Dėl ilgo lietingo laikotarpio buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija.
„Copernicus” klimato kaitos tarnyba paskelbė 2025 m. pasaulio klimato pokyčių ataskaitą, kurioje apibendrinamos pagrindinės pasaulio ir regionų klimato tendencijos per metus. 2025 m. buvo treti šilčiausi metai pasaulyje po 2023 ir 2024 m., kuomet vidutinė temperatūra pasaulyje 2023–2025 m. laikotarpiu viršijo 1,5 °C palyginti su priešindustriniu (1850–1900 m.) lygiu, ir tai buvo pirmas kartas, kai šis lygis buvo viršytas trejus metus iš eilės. Vidutinė metinė vandenynų paviršiaus temperatūra buvo 0,38 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį. Tai irgi trečia aukščiausia reikšmė per visą stebėjimų istoriją.
2025 m. buvo treti šilčiausias metai Europoje, kurių vidutinė temperatūra buvo 10,41 °C, t. y. 1,17 °C aukštesnė už 1991–2020 m. vidurkį.
