Lapkričio 6 d. Europos Komisija paskelbė 2025 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitą ir prie jos pridedamą 2025 m. pažangos klimato politikos veiksmų srityje ataskaitą. Jos rodo didelę ES pažangą pereinant prie tvirtos ir integruotos energetikos sąjungos: daroma pažanga pereinant prie švarios energijos naudojant daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, sprendžiamos didelių ir nepastovių energijos kainų bei įperkamumo problemos ir toliau mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Tai didina konkurencingumą, dekarbonizaciją, stiprina energetinį saugumą bei nepriklausomybę ir mažina ES priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.
Ataskaitomis dar kartą patvirtinama, kad ES sėkmingai siekia savo 2030 m. klimato srities tikslo – 2024 m. išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo 2,5 proc., palyginti su 2023 m. Ataskaitose taip pat apžvelgiama, kaip ES sprendžia kintančias vidaus ir pasaulines problemas, ir pabrėžiamas itin svarbus švarios ir įperkamos energijos ir nuolatinių pastangų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį vaidmuo siekiant ES saugumo, energetinės nepriklausomybės, konkurencingumo ir poveikio klimatui neutralumo tikslų.
Pažanga siekiant 2030 m. klimato srities ir energetikos tikslų
Kaip patvirtinta Europos Komisijos atliktame nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinime, pagrįstame nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir naujausiomis ES valstybių narių pateiktomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozėmis, ES toliau daro pažangą siekdama 2030 m. tikslų grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir pasiekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 42,5 proc. ES energijos rūšių derinio.
Didžioji dalis elektros energijos ES šiuo metu pagaminama iš švarios energijos šaltinių, tačiau pažanga ES valstybėse narėse skiriasi. Skaičiuojama, kad naujai įrengti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai 2024 m. sudaro apie 77 GW, ir jau 2024 m. ES elektros energijos rūšių derinyje atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis siekia 47 proc. Galutinės energijos suvartojimas toliau mažėja – palyginti su 2022 m., jis sumažėjo 3 proc., daugiausia gyvenamųjų pastatų sektoriuje, taip pat pramonėje ir paslaugų sektoriuje.
Norint pasiekti 2030 m. ES energetikos tikslus, ateinančiais metais reikės daug sparčiau didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo dalį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Išmetamas ŠESD kiekis ES toliau mažėja, o preliminarūs 2024 m. duomenys rodo, kad bendras grynasis išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo 2,5 proc., palyginti su 2023 m. Išmetamųjų teršalų kiekis buvo 37,2 proc. mažesnis nei 1990 m. (arba 39 proc., jei atsižvelgiama tik į grynąjį vidaus išmetamųjų teršalų kiekį), o BVP buvo 71 proc. didesnis – tai reiškia, kad ekonomikos augimas ir toliau nepriklauso nuo išmetamųjų teršalų. Šie skaičiai taip pat atitinka Europos aplinkos agentūros tendencijų ir prognozių ataskaitą.
Energijos kainų mažinimas ir konkurencingumo didinimas naudojant švarios energijos šaltinius
ES įperkamos energijos veiksmų planas ir švarios pramonės kursas sėkmingai tęsiami ir tebėra labai svarbūs siekiant padėti pramonei ir vartotojams tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Vis dėlto vidutinės energijos kainos Europoje vis dar yra didesnės nei konkurentų ir labai skiriasi tarp ES valstybių narių, o tai sudaro kliūtis pagrindinių pramonės įmonių konkurencingumui ir visai ekonomikai. Todėl Europos Komisija į tai žiūri rimtai ir intensyvina pastangas mažinti energijos kainas, remdamasi 7 pagrindinių veiksmų rinkiniu, kad pramonei ir vartotojams būtų suteikta greita ir ilgalaikė pagalba. Tai yra pagrindinis ES ir jos valstybių narių prioritetas. Pavyzdžiui, Europos investicijų bankas pradeda įgyvendinti 1,5 mlrd. EUR vertės programą, pagal kurią Europos tinklo komponentų gamintojams bus teikiamos banko garantijos, ir bandomąjį 500 mln. EUR vertės projektą dėl priešpriešinių garantijų švarios energijos pirkimo sutartims.
Ilgalaikėje perspektyvoje tikra energetikos sąjunga, grindžiama švarios energijos gamyba iš vidaus išteklių ir didesniu energijos vartojimo efektyvumu, dar labiau sumažins ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, lems struktūriškai mažesnes energijos kainas ir padės siekti klimato srities tikslų. ES reikšmingai sumažino rusiškų dujų dalį savo importe nuo 45 proc. 2021 m. iki 12 proc. 2025 m. rugpjūčio mėn.
2021–2023 m. elektros energijos vartotojai dėl elektros energijos gamybos naudojant naujus saulės fotovoltinės energijos ir vėjo energijos pajėgumus jau sutaupė 100 mlrd. EUR, o energijos vartojimo efektyvumui padidėjus 1 proc. dujų importas sumažėja 2,6 proc. Tai rodo, kad svarbu išnaudoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo potencialą siekiant padidinti energetinį saugumą ir konkurencingumą.
Pasinaudoti proga baigti kurti energetikos sąjungą
Ateinantis dešimtmetis bus lemiamas siekiant baigti kurti energetikos sąjungą ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Šiuo metu deramasi dėl Europos klimato teisės akto pakeitimo, kuriuo būtų nustatomas ES klimato srities tikslas iki 2040 m. 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Kai dėl to susitars abi teisėkūros institucijos, tai taps politikos programos po 2030 m. orientyru.
Dar reikia išspręsti keletą uždavinių. ES turi įgyvendinti didelio masto elektrifikavimą – elektros energijos dalį galutinėje energijoje nuo dabartinio 23 proc. tikslo iki 2034 m. padidinti iki maždaug 32 proc. ir iš esmės atnaujinti investicijas į tinklus, dėti daugiau pastangų energijos vartojimo efektyvumo srityje ir skatinti inovacijas, kad būtų sukurtas konkurencingas švarių technologijų sektorius. Europos Komisija apskaičiavo, kad siekdama išspręsti šiuos uždavinius, ES 2031–2040 m. turi kasmet sutelkti 695 mlrd. EUR su energetika susijusioms investicijoms. Pasiūlymu dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos siekiama stiprinti tarpvalstybinę infrastruktūrą ir nukreipti finansavimą strateginėms švarios energijos technologijoms. Šiuo požiūriu itin svarbi bus būsima energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamento peržiūra, kuri bus programos po 2030 m. dalis.
