Europos Komisija priėmė 2026 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinį, kuriame nustatyti ekonominės ir užimtumo politikos prioritetai konkurencingumui didinti. Europos Komisija vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje ragina imtis koordinuotų veiksmų našumui, inovacijoms ir investicijoms stiprinti vadovaujantis Konkurencingumo kelrodžiu. Rudens dokumentų rinkiniu pradedamas 2026 m. Europos semestro ciklas – juo bus pagerintas jo analitinis pagrindas, sustiprintas valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų dialogas ir daugiau dėmesio bus skirta įgyvendinimui.
2026 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje bus pateiktos politikos rekomendacijos, skirtos spręsti pagrindinius konkrečių šalių uždavinius, nustatytus šalių ataskaitose pagal išsamų 2025 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rinkinį.
Šis dokumentų rinkinys grindžiamas 2025 m. rudens ekonomine prognoze, iš kurios matyti, kad ES ekonomika išlieka atspari, o jos nuosaikų augimą daugiausia lemia stipri vidaus paklausa, investicijos, tvirta darbo rinka ir mažėjanti infliacija. Tačiau tuo pat metu ES susiduria su keliomis strateginėmis pažeidžiamumo problemomis ir tebepasireiškiančiais struktūriniais iššūkiais, be kita ko, mažu našumu, demografiniu spaudimu ir dėl gynybos bei perėjimo prie dekarbonizuotos ir skaitmeninės ekonomikos didėjančiais viešųjų finansų poreikiais. Todėl konkurencingumo stiprinimas ir patikimų viešųjų finansų išlaikymas bus itin svarbūs siekiant išnaudoti Europos ekonomikos augimo potencialą ir užtikrinti stabilumą.
Semestras sustiprinamas nauja 27 ES valstybių narių rekomendacija dėl žmogiškojo kapitalo, atsižvelgiant į skubų poreikį didinti našumą, ugdyti talentus ir kurti ateities poreikius atitinkančią darbo rinką.
Valstybių narių atitikties ES fiskalinei sistemai vertinimas
Rengdama šį semestro dokumentų rinkinį Europos Komisija įvertino visų valstybių narių atitiktį ES fiskalinei sistemai ir pateikė gaires, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jų fiskalinė politika 2026 m. būtų suderinta su atitinkamomis ES Tarybos rekomendacijomis: arba tomis, kuriomis patvirtinami valstybių narių vidutinės trukmės planai, arba, valstybių narių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), atveju – rekomendacijomis, kuriomis siekiama ištaisyti PDP padėtį.
Europos Komisijos vertinime daugiausia dėmesio skiriama grynųjų išlaidų augimui – vieninteliam veiklos rodikliui reformuotoje ekonomikos valdymo sistemoje. Vertinant 16 valstybių narių (įskaitant Lietuvą), kurioms ES Taryba pradėjo taikyti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą, atsižvelgiama į lankstumą dėl gynybos išlaidų padidinimo.
Visų pirma Europos Komisija priėmė nuomones dėl 17 euro zonos valstybių narių 2026 m. biudžeto planų projektų (BPP).
Vertinant nustatyta, kad 12 BPP atitinka reikalavimus, todėl valstybės narės Airija, Estija, Graikija, Italija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Slovakija Suomija ir Vokietija raginamos 2026 m. toliau įgyvendinti suplanuotą fiskalinę politiką.
Vertinant nustatyta, kad 3 BPP kyla rizika neatitikti reikalavimų, todėl valstybės narės Kroatija, Lietuva ir Slovėnija raginamos sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2026 m. fiskalinė politika atitiktų ES Tarybos rekomendaciją.
Vertinant nustatyta, kad 2 BPP kyla rizika reikšmingai neatitikti reikalavimų, todėl valstybės narės Malta ir Nyderlandai raginamos sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 2026 m. fiskalinė politika atitiktų ES Tarybos rekomendaciją.
Europos Komisija taip pat įvertino fiskalinę raidą ir perspektyvas kitose ES valstybėse narėse.
Vertinant nustatyta, kad 7 valstybės narės – Austrija, Belgija, Čekija , Danija, Lenkija, Rumunija ir Švedija – atitinka reikalavimus.
Vertinant nustatyta, kad neatitikties rizika kyla 3 valstybėms narėms: Bulgarijai, Ispanijai ir Vengrijai.
Perviršinio deficito procedūrų pokyčiai
Devynioms valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra – Austrijai, Belgijai, Italijai, Lenkijai, Maltai, Prancūzijai, Rumunijai, Slovakijai ir Vengrijai – procedūra sustabdoma. Konkrečiai tai reiškia, kad šiame etape nesiimama jokių tolesnių procedūrinių veiksmų, tačiau procedūra nėra baigta (t. y. deficitas nebuvo tvariai sumažintas iki mažesnės nei 3 proc. nuo BVP vertės), o valstybės narės ir toliau privalo laikytis atitinkamos ES Tarybos rekomendacijos. Europos Komisija padėtį vėl įvertins kitą pavasarį, kai bus gauti 2025 m. rezultatų duomenys.
Europos Komisija taip pat parengė pranešimą pagal Sutarties dėl ES veikimo 126 straipsnio 3 dalį, kad įvertintų, kaip dvi valstybės narės – Vokietija ir Suomija – laikosi Sutartyje nustatyto deficito kriterijaus. Atsižvelgiant į ataskaitoje pateiktą vertinimą, Suomijai pagrįsta pradėti perviršinio deficito procedūrą. Todėl, atsižvelgusi į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Europos Komisija apsvarstys galimybę pasiūlyti ES Tarybai pradėti perviršinio deficito procedūrą dėl Suomijos ir pasiūlyti ES Tarybai rekomendaciją ištaisyti perviršinio deficito padėtį.
Rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos 2026 m.
Rekomendacijoje euro zonos valstybėms narėms pateikiamos konkrečiai joms pritaikytos politinės rekomendacijos visos euro zonos veikimui svarbiais klausimais. Šiais metais rekomendacijoje daugiausia dėmesio skiriama politikos veiksmams, kuriais siekiama didinti našumą ir ekonominį saugumą, kartu išlaikant viešųjų finansų tvarumą.
Kalbant konkrečiau, rekomendacijoje euro zonos valstybės narės raginamos:
užtikrinti fiskalinį tvarumą laikantis ES Tarybos rekomenduotų grynųjų išlaidų planų, įskaitant, jei taikoma, lankstumą dėl gynybos išlaidų. Dėl to 2026 m. bendra fiskalinė politika euro zonoje turėtų būti neutrali. Valstybėms narėms taip pat rekomenduojama iš naujo nustatyti biudžeto prioritetus, kad būtų atsižvelgta į būtinas išlaidas strateginėms investicijoms;
šalinti gynybos pramonės kliūtis ir skatinti bendrus viešuosius pirkimus;
iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. baigti įgyvendinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, užtikrinant visišką ES lėšų panaudojimą;
stiprinti darbo rinkas ugdant įgūdžius, gerinant švietimo rezultatus, didinant dalyvavimą, remiant darbo vietų kokybę ir sprendžiant skurdo bei būsto įperkamumo problemas, kartu užtikrinant, kad darbo užmokesčio augimas atitiktų našumą;
skatinti investicijas į inovacijas ir strateginius sektorius, taip pat gerinti bendrosios rinkos veikimą supaprastinant reglamentavimą ir pašalinant kliūtis, kad būtų padidintas veiksmingumas ir mastas;
imtis veiksmų siekiant sukurti Europos santaupų ir investicijų sąjungą, kad būtų sutelktas kapitalas, paspartintas skaitmeninio euro kūrimas, sustiprintas tarptautinis valiutos vaidmuo, ir stebėti makrofinansinio stabilumo riziką.
Rekomendacija dėl žmogiškojo kapitalo
Europos Komisija pirmą kartą pasiūlė ES Tarybos rekomendaciją dėl žmogiškojo kapitalo. Nauja rekomendacija skirta visoms 27 ES valstybėms narėms. Joje raginama imtis skubių veiksmų, kad būtų sprendžiamos su žmogiškuoju kapitalu susijusios struktūrinės problemos, kurios gali pakenkti mūsų konkurencingumui.
Įspėjimo mechanizmo ataskaita
Įspėjimo mechanizmo ataskaita (ĮMA) – tai metinė ES tikrinimo priemonė, skirta lengviau nustatyti galimus makroekonominio disbalanso atvejus, kurie galėtų paveikti atskirų valstybių narių, euro zonos ar visos ES ekonomiką. Joje nurodytos valstybės narės, kurioms reikia nuodugnių apžvalgų, kad būtų galima įvertinti, ar jose yra susidaręs disbalansas, dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų. ĮMA yra metinio makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) ciklo pradžia.
Šių metų ĮMA raginama parengti nuodugnias septynių valstybių narių, kuriose, kaip nustatyta per ankstesnį metinį ciklą, yra susidaręs disbalansas, apžvalgas: Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Slovakijos, Švedijos ir Vengrijos, o taip pat Rumunijos, kuri buvo įvertinta kaip turinti pernelyg didelį disbalansą 2025 m.
Apžvalgos bus vykdomos 2026 m. pirmąjį pusmetį, o Europos Komisijos sprendimai dėl disbalanso bus pateikti kaip Europos semestro pavasario dokumentų rinkinio dalis.
Europos makroekonominė ataskaita
Į šį semestro ciklą įtraukta nauja Europos makroekonominė ataskaita yra tiek rekomendacijos dėl euro zonos, tiek įspėjimo mechanizmo ataskaitos pagrindas. Joje apžvelgiama euro zonos ir ES ekonomika sparčiai kintančioje pasaulinėje aplinkoje, analizuojami pagrindiniai rizikos veiksniai ir galimybės. Pagrindinės sritys, kurioms skiriama daugiausia dėmesio, yra našumo problemos, pažeidžiamumas ES ir veiksmai, kuriais siekiama stiprinti ilgalaikį Europos konkurencingumą skatinant inovacijas, stiprinant bendrąją rinką ir sutelkiant privačias investicijas.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas aukštas taupymo lygis Europoje, kai kapitalo rinkos tuo tarpu yra susiskaldžiusios, ir galima santaupų ir investicijų sąjungos nauda siekiant veiksmingiau nukreipti kapitalą Europos Sąjungoje. Be to, ataskaitoje analizuojamas didesnių gynybos išlaidų makroekonominis poveikis ir nagrinėjamas įvairių rūšių gynybos išlaidų poveikis, daugiausia dėmesio skiriant vidaus investicijoms ir moksliniams tyrimams bei plėtrai. Ataskaitoje toliau nagrinėjami būdai, kaip sustiprinti Europos pramonės pajėgumus, pavyzdžiui, vykdant koordinuotus viešuosius pirkimus.
Priežiūra po programos įgyvendinimo
Europos Komisija paskelbė priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitas dėl Airijos, Graikijos, Ispanijos, Kipro ir Portugalijos, kuriose įvertino jų ekonominę, fiskalinę ir finansinę padėtį, daugiausia dėmesio skirdama grąžinimo pajėgumams pagal jų finansinės paramos programas. Ataskaitose daroma išvada, kad visos penkios valstybės narės išlaiko gebėjimą tvarkyti savo skolą.
Pasiūlymas dėl bendros užimtumo ataskaitos
Iš Europos Komisijos pasiūlymo dėl bendros užimtumo ataskaitos matyti, kad ES darbo rinka bendrai tebėra atspari. Tačiau keletas struktūrinių trūkumų kelia pavojų ES konkurencingumui pasaulyje ir socialinei sanglaudai. Tarp jų yra darbo našumas, kuris lėtai auga, ir didelis darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas.
Bendroje užimtumo ataskaitoje pateikiama socialinės konvergencijos sistemos pirmo etapo šalių analizė, grindžiama socialinių rodiklių suvestine. Analizėje nustatyta rizika aukštynkryptei socialinei konvergencijai devyniose valstybėse narėse, kuriose 2026 m. pavasarį bus atlikta išsamesnė analizė: Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Liuksemburge, Rumunijoje ir Suomijoje.
Tolesni veiksmai
Dabar Euro grupė ir ES Taryba aptars Europos semestro rudens dokumentų rinkinio dokumentus, kad būtų patvirtintos siūlomos gairės. Europos Komisija užmegs konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu dėl šio dokumentų rinkinio turinio, taip pat dėl kiekvieno tolesnio Europos semestro ciklo etapo.
Daugiau informacijos
Visas pranešimas spaudai
Klausimai ir atsakymai. 2026 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinys
2026 m. Europos semestro rudens dokumentų rinkinys. Dokumentai
2025 m. rudens ekonominė prognozė
Europos semestras
