Seimo Žmogaus teisių komitetas atnaujino diskusijas dėl moterų pavardžių rašybos reglamentavimo, grįždamas prie praeitos kadencijos Seimo narės Ievos Pakarklytės iniciatyvos, kuri siūlo leisti moterų pavardes rašyti su galūne „-a“.
Komitetas, vadovaujamas socialdemokrato Lauryno Šedvydžio, trečiadienį surengė posėdį, kuriame išklausė įvairių sričių ekspertų ir suinteresuotų šalių nuomones. Galutinis sprendimas dėl šio klausimo bus priimtas gavus Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos poziciją, kuri buvo įtraukta į procesą siekiant išsamiau išnagrinėti projektą.
L. Šedvydis pabrėžė, kad visuomenėje vis dar vyrauja seksistinės nuostatos, kurios lemia skirtingą požiūrį į moteris priklausomai nuo jų pavardės. Jis atkreipė dėmesį, kad įsidarbinant moters pavardė gali turėti įtakos darbdavio nuomonei: pavardė su galūne „-aitė“ gali būti siejama su nepatyrusia darbuotoja, o „-ienė“ – su vyresnio amžiaus moterimi.
Komiteto pirmininkas taip pat iškėlė klausimą, ar pavardė priklauso pačiam asmeniui, ar vis dėlto yra valstybės nuosavybė.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė atkreipė dėmesį į diskriminaciją, su kuria susiduria moterys, kai darbdaviai, matydami jų šeiminę padėtį pagal pavardę, priima sprendimus. Ji taip pat paragino atsižvelgti į translyčių asmenų poreikius, kuriems šiuo metu nėra galimybės pasirinkti lyčiai neutralios pavardės formos.
„Reikėtų galvoti apie situacijas, kai asmenys neturi aiškios lyties identifikacijos, jos nenori turėti“, – sakė J. Juškaitė, pabrėždama, kad net ir nedidelės visuomenės grupės poreikių negalima ignoruoti.
Mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa pasidalijo savo patirtimi, teigdama, kad jos dokumentuose įrašyta pavardė Aleksė, nes jai nepavyko įregistruoti pavardės Aleksa. Ji teigė, kad būtent galūnė „-a“ užtikrina jos identitetą.
„Aš neprašau, aš reikalauju leisti man būti tuo, kuo noriu“, – pareiškė G. Raibytė-Aleksa.
Tuo tarpu lietuvių kalbos specialistai ir prezidento patarėjas Saulius Olencevičius išsakė nuogąstavimus dėl galimų neigiamų pasekmių lietuvių kalbai ir kultūrai. S. Olencevičius pabrėžė, kad asmenų identifikacija yra valstybės ir kultūros dalis, todėl šioje srityje negalima pasiduoti emocijoms, madai ar tendencijoms. Jis ragino palikti šiuos klausimus spręsti specialistams.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meiliūnaitė pakartojo anksčiau išsakytą neigiamą poziciją dėl I. Pakarklytės projekto. Ji teigė, kad pavardžių sistema turi būti nuosekli ir privaloma visoms pavardėms. V. Meiliūnaitės teigimu, dabartinė sistema leidžia nustatyti moters šeiminį statusą, tačiau suteikia galimybę jį nuslėpti pasirinkus pavardę su galūne „-ė“.
„Šita sistema tinka visoms pavardėms. Kai kilo diskusija dėl moterų pavardžių su galūne -a, susidūrėme bent su keliomis problemomis. Pirma, išbalansuojama pavardžių sudarymo sistema, taip pažeidžiama lietuvių kalbos tradicija. Antra, išskiriama viena pavardžių grupė, kuri yra, palyginti, negausi ir sudaromos diskriminacijos sąlygos kitų pavardžių turėtojams“, – aiškino V. Meiliūnaitė.
Ji taip pat nuogąstavo, kad leidus moterims rinktis nepakeistas vyrų pavardes su galūne „-a“, vėliau bus siekiama perimti ir nepakeistas vyrų pavardes, o tai, pasak jos, visiškai nepriimtina lietuvių kalbos tradicijai.
Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė teigė, kad siūlomas projektas prieštarauja kalbos logikai ir žodžių darybai. Ji paaiškino, kad lietuvių kalboje vyriškos giminės žodžiai su galūne „-a“ automatiškai įgauna kitą galūnę moteriškos giminės daiktavardžiams, siekiant atskirti gimines.
„Tai, kas yra siūloma, moteriškos pavardės su galūne -a, yra ne žodžių daryba, o tik vyriškosios formos perėmimas“, – sakė R. Miliūnaitė, pridurdama, kad toks moterų pavardžių sudarymo būdas yra invazinis ir nelietuviškas, paimtas iš kitų kalbų, kurių sistemos skiriasi nuo lietuvių kalbos sistemos.
R. Miliūnaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu moters pavardė dažnai nerodo jos šeiminės padėties, o leidus moteriškas pavardes rašyti su galūne „-a“, būtų neįmanoma sudaryti gramatiškai taisyklingų sakinių.
Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Eugenijus Gentvilas svarstė, kad moteriška pavardė su galūne „-a“ galėtų suponuoti ir galimą kitokią asmens tautybę. Jis taip pat iškėlė klausimą, kodėl vyrams neleidžiama turėti lyčiai neutralios pavardės.
„Jeigu nusispjautume į kalbą, kodėl man neleidžiate pasivadinti Gentvilaite ar Gentviliene? Ir, beje, kalbos darybos požiūriu tai yra visiškai teisinga. Kodėl vyrams neleidžiama paslėpti savo lyties?“ – klausė E. Gentvilas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ragino įteisinti šeimos pavardę, teigdama, kad visa šeima turėtų turėti tą pačią pavardę.
Pagal I. Pakarklytės parengtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą, pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (…) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“
Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu. Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.
Šis projektas sulaukė kritikos iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Seimo teisininkų, kurie teigė, kad dalies moterų pavardžių rašybos reglamentavimas įstatymu yra netinkamas. Kalbos komisija pateikė neigiamą išvadą I. Pakarklytės projektui, teigdama, kad įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, nes šis siūlymas neatitinka pavardžių darybos taisyklių ir nedera su lietuvių kalbos tradicija.
Projekto autorė teigė, kad siūlo moterims tik suteikti papildomą galimybę pasirinkti norimos formos pavardę ir nevertėtų nuogąstauti, kad tai pakenktų lietuvių kalbai.
Nors praėjusios kadencijos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nepritarė šiam projektui, naujasis parlamentas atmetė šią išvadą ir pavedė Žmogaus teisių komitetui bei Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijai klausimą išnagrinėti iš naujo.
