Artėjant Pažaislio muzikos festivaliui, kuris šiemet švenčia savo 30-metį, mecosopranas Justina Gringytė dalijasi mintimis apie kūrybinius iššūkius ir gyvenimo kelionę. Liepos 27 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje įvyks jos ir pianisto Malcolmo Martineau rečitalis, kuriame skambės prancūzų kompozitoriaus Georges’o Bizet dainų rinkinys „20 melodijų“ (pranc. Vingt mélodies).
Operos solistė, gerai žinoma dėl savo pasirodymų prestižinėse pasaulio scenose, pasižymi ypatinga vidine jėga ir aistra, perteikiant gilias operų herojų emocijas. Vienas iš svarbiausių J. Gringytės vaidmenų – Karmen, o šios operos autorius yra būtent G. Bizet. Tad įdomu, kaip dainininkė interpretuoja šio kompozitoriaus dainas, kurios pasižymi nepavaldžiomis laikui harmonijomis.
**Kas paskatino Jus imtis būtent G. Bizet „20 melodijų“?**
„2015 m. Anglijos nacionalinėje operoje atlikau Karmen, kuri buvo transliuojama kino teatruose ir televizijoje. Už šį vaidmenį buvau apdovanota, jis tapo mano karjeros šuoliu. Nuo tada gavau daug kvietimų dainuoti Karmen, todėl šis vaidmuo man labai svarbus“, – pasakoja J. Gringytė.
„Tais pačiais metais vienas gerbėjas padovanojo Hugho McDonaldo knygą apie Georges’o Bizet gyvenimą ir kūrybą su dedikacija. Iš pradžių tik perverčiau ją, daugiausia gilindamasi į „Karmen“ sukūrimo istoriją, bet vėliau knyga nuolat traukė mano dėmesį. Pradėjau ją analizuoti, norėdama geriau pažinti Bizet. Jis mirė labai jaunas, iškart po „Karmen“ sukūrimo. Žinojau jo operą „Perlų žvejai“ ir keletą kitų kūrinių, bet norėjau išsiaiškinti, ką jis sukūrė balsui be „Karmen“. Šis noras kilo dar 2012 m., kai „Covent Garden“ muzikos direktorius Davidas Syrusas pasiūlė man pažvelgti į Bizet dainas. Tuo metu buvau labai užsiėmusi, bet maestro pasiūlymas liko atmintyje.“
**Kaip kilo mintis gilintis į Bizet dainas?**
„Atsiminiau Davido Syruso žodžius ir pradėjau gilintis į Bizet kūrybą. Nors ir toliau gaunu daug kvietimų dainuoti Karmen, pati jau nebenoriu to daryti. Mano repertuare dabar yra Giuseppe’s Verdi, Richardo Wagnerio kūriniai, taip pat prancūzų muzika, pavyzdžiui, Jules’o Massenet „Teresė“. Vokaliai Karmen partija man nebeįdomi, nes ji reikalauja daugiau aktorinio meistriškumo, o ne vokalinės meistrystės. Atrodo, kad Karmen atlikimui svarbiausia yra išvaizda“, – juokiasi J. Gringytė.
„Man, ilgai dainavusiai Karmen, norėjosi atrasti dar ką nors šio kompozitoriaus kūryboje. Jaučiau, kad ten slypi kažkas mažai žinomo. Taip atradau 21 Bizet opusą – dvidešimties dainų rinkinį, kuris nėra vien tik meilės ar gyvenimo adoracija. Peržiūrėjusi įrašus, pastebėjau, kad jie seni, nepilni ir ne itin kokybiški. Kelios rinkinio dainos atliekamos dažniau, bet viso opuso dedikacijos Bizet pasigedau. Pajaučiau, kad turėčiau išreikšti pagarbą šiam kompozitoriui už „Karmen“, kuri mane išvedė į plačiuosius vandenis. Pasitarusi su muzikos konsultantais ir agentais, nusprendžiau imtis šio opuso.“
Šį rinkinį sudarė ne pats kompozitorius, o leidėjai. Įdomu, kad dainos sukurtos per dešimtmetį – nuo 1863 iki 1872 metų. Analizuojant šiuos kūrinius, galima pažinti patį Bizet ir jo gyvenimo dešimtmetį, kuris buvo labai įvairus. Hugho McDonaldo knyga man labai padėjo atrakinti Bizet dainas. Esu skaičiusi daug veikalų apie Bizet, bet McDonaldo analizė yra labai objektyvi. Jo leidinys nėra lengvai skaitomas, tai sausa mokslinė studija be autoriaus emocijų, o tai man labai imponuoja.“
**Ką galite pasakyti apie Bizet dainų stilių?**
„Bizet dainos – tai tarsi jo pabėgimas nuo akademijos. Prancūzų konservatorija buvo labai kritiška jo atžvilgiu. Galime daug kalbėti apie Charles’o Gounod įtaką. Žinoma, Bizet simfonija C-dur buvo dingusi. Galbūt Gounod pavydėjo, kad mokinys parašė geresnę simfoniją, ir pasakė, kad ji nieko verta. Bizet teko patirti daug sunkumų. Nors jam pavyko laimėti Romos prizą, viskas klostėsi sudėtingai. Jo operiniai veikalai buvo kritikuojami, jis neturėjo kūrybinės laisvės. Galbūt „Karmen“ tapo tokia sėkminga, nes Bizet jautė, kad rašo paskutinį kūrinį, ir nusprendė nebesvarstyti, ką kiti pasakys. Jis atsiribojo nuo visų fiasko ir parašė šedevrą, kuris tapo vienu dažniausiai atliekamų kūrinių pasaulyje. Dainose, pasitelkęs Victoro Hugo, Alphonse’o de Lamartine’o ir kitų poetų žodžius, kompozitorius kalbėjo savo autentišku balsu.“
**Papasakokite apie G. Bizet dainų programos ruošimo procesą.**
„Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad su garso režisieriumi Viliumi Keru Paliesiaus dvare įrašėme Bizet dainas, kurias išleis muzikos įrašų leidybos kompanija „Ondine“. Tačiau jau buvau benuleidžianti rankas, nes įrašyti planavome jau seniai. Aš labai susirgau šimto dienų kosulio virusu ir negalėjau išlipti iš kosulio. Buvo labai sunkus laikas fiziškai ir emociškai. Kai dainininkas kosti, apie jokius įrašus nėra nė minties.“
„Galiausiai, kai pasveikau, atrodė, kad radome tinkamą laiką, bet paaiškėjo, kad ne visi galime dalyvauti. Teko vėl derinti įrašymo datas. Malcolmas Martineau yra vienas žymiausių pianistų-akompaniatorių pasaulyje, todėl jis beprotiškai užimtas. Vilius taip pat yra labai geidžiamas įrašų kūrėjas. Kai jau turėjo prasidėti procesas, atsibudau su temperatūra ir gerkle. Viską teko atšaukti. Galvojau, kad tai ženklas, jog reikia atsisakyti šios minties. Bet vidinis balsas kuždėjo: „Justina, tiek darbo įdėta! Tau šis projektas be galo svarbus!“
Dabar galiu sakyti, kad Bizet dainų įrašymas yra vienas tų atvejų, kai iššūkiai tik patvirtina asmeninę reikšmę. Juos reikia įveikti, kad pasiektum tai, kas svarbu gyvenime. Po dviejų atšaukimų sulaukiau tinkamiausio laiko įrašui. Visi sveiki susirinkę buvome labai laimingi, ir visas procesas vyko sklandžiai. Darbas su Malcolmu Martineau buvo kūrybinio augimo patirtis. Jis yra vienas geidžiamiausių pianistų-akompaniatorių, o jo partnerysčių sąrašas stulbinantis. Bendradarbiaujant su juo apima stipriausias įkvėpimas ir motyvacija, nes jauti, jog sužinojai, ko nežinojai, išmokai, ko nemokėjai, ir gali tai, ko nežinojai galintis. Jaučiausi kaip su vedliu, o tai labai svarbu. Man didžiulė garbė ir jaučiuosi privilegijuota šios patirties. Bizet dainų įrašymas – meistriškumo augimo ir dvasinio pakylėjimo laikas.“
„Esu laiminga, kad nenuleidau rankų ir buvome apdovanoti šia kūrybinės partnerystės praktika. Labai džiugu, kad Martineau noriai sutiko. Tikiuosi, kad dainų rinkinio įrašas ir rečitaliai sujaudins publiką, nes Bizet kūriniai yra nepaprasti.“
**Ką Jūs girdite G. Bizet dainų rinkinyje?**
„Analizuojant dainas, girdėti stipri meilė Ludwigui van Beethovenui – kai kurie momentai galėtų būti įvardijami Beethoveno plagiatu. Taip pat justi ištikimybė mokytojui Charles’ui Gounod, artimumas Franzui Schubertui ir dievinamam Hectorui Berliozui.“
„Negalėtum pamanyti, kad rinkinio dainos sukurtos to paties žmogaus per dešimtmetį. Jos tokios skirtingos, jame atsiskleidžia ir Bizet išdykėliškumas, jo jaunystės nuotykiai. Minėta kitų kompozitorių įtaka nėra atsitiktinė. Bizet, norėdamas užsidirbti, turėjo perrašyti kitų autorių orkestrines partijas ir daug akompanuoti. Asmeninei raiškai jis beveik neturėjo laiko. Jo kūryba, ypač 21 opusas, yra kitų autorių įtakų artumoje. Bizet nesibodėjo perimti ir pasitelkti skirtingų kompozitorių muzikinius sumanymus, į juos pažvelgti savitai. Rinkinio dainose yra vietų, kurias galėtum palaikyti klaida, bet tai ne klaida – Bizet, kaip kompozitoriaus, mintys pranoko gyventąjį laiką.“
„Kaip minėjau, 21 opusas sudėtas ne paties Bizet, o leidėjų „Choudens“, todėl brandinu mintį, jog tiek kompaktinėje plokštelėje, tiek rečitaliuose dainos skambėtų chronologine sukūrimo seka. Manau, jog įdomu stebėti, kaip evoliucionavo Bizet kūrybinė mintis, jo raiškos drąsa ir autoriaus savidisciplina.“
„Esama kritikos Bizet rinkiniui, esą dainos – silpnos ir posmeliuose maža kaitos. Su tuo nesutinku. Priešingai, jos labai įvairios, tačiau tai turi atskleisti būtent vokalistas. Esanti monotonija gali veikti net hipnotiškai ir raminančiai. Bizet dainos yra nepaprastai sudėtingos. Pradėjęs mokytis, patiri nuostabą dėl to, kaip jos turi skambėti. Bizet muzika nėra labai patogi. „Karmen“ yra sėkmingiausia opera, kurioje Mikaelos ir Don Chosė arijos yra vokaliniai džiaugsmai atlikėjams, tačiau visa kita – ne. Bizet – ne vokalistų rašytojas, o labai geras kompozitorius. Jei tavo instrumentas yra balsas, pasistenk juo išreikšti tai. Bizet nuostabumas yra tai, kad skamba paprastai, bet yra nepaprasta.“
**Su Malcolmu Martineau šia programa debiutuosite Pažaislio muzikos festivalyje, mininčiame 30-metį. Papasakokite apie ankstesnius pasirodymus festivalyje.**
„Esu labai dėkinga, kad Pažaislio muzikos festivalis gyvuoja tiek metų ir turiu galimybę dalyvauti. Pirmąkart atlikau Antonino Dvořako „Stabat Mater“ su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojant maestro Gintarui Rinkevičiui. Vėliau įvyko rečitalis su Petru Geniušu, kuriame atlikome Richardo Wagnerio „Wesendonck dainas“ ir Benjamino Britteno „Kabareto dainas“. Su maestro Gintaru Rinkevičiumi sugrįžome į Pažaislį atlikti Gustavo Mahlerio simfonijos-kantatos „Daina apie žemę“.“
„Vis dėlto praeitais metais skambėjęs Jules’o Massenet operos „Teresė“ koncertinis atlikimas man yra išskirtinės svarbos. Išsipildė mano noras šį kūrinį pristatyti Lietuvos auditorijai. Pasiūliusi „Teresę“ Pažaislio muzikos festivaliui, gavau teigiamą atsaką. Koncertinio atlikimo idėją įgyvendino maestro Ričardas Šumila ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. Sulaukiau daug puikių atsiliepimų ir nuostabos, kodėl šis kūrinys nežinomas. Jaučiuosi atlikusi šviečiamąją-edukacinę misiją – praplėtusi operos repertuarą Lietuvoje.“
„Pažaislio muzikos festivalis yra atviras naujoms idėjoms – nuo mažų iki grandiozinių projektų. Būtina paminėti unikalią koncertinę aplinką Pažaislio vienuolyno kieme, kur dainuodamas girdi paukštelių čiulbesį saulei leidžiantis. Būnant gamtos apsuptyje, susitinka žmogaus gamtiškasis pradas ir istorinė aplinka.“
„Visas patirtis vainikuoja publikos atsidavimas. Festivalis, turintis ilgametę tradiciją, yra žinomas ir tarptautiniu lygmeniu. Mūsų Massenet „Teresės“ koncertinį atlikimą transliavo Katalonijos radijas ir kiti užsienio radijai. Turime didžiuotis festivalio administracija ir kūrybine komanda už didžiulį darbą.“
**Jūsų koncertas įvyks liepos 27-ąją. Ką Jums reiškia vasara?**
„Intuityvus atsakymas: vasara ir aš sveika! Nors patirtis rodo, kad taip manyti nebūtinai teisinga. Vis dėlto viltingai žvelgiu į vasarą – ji ateis, ir baigsis visos ligos!“
„Vasarą mūsų šeima visada kartu. Leidžiame sau pailsėti nuo darbų. Kol sūnus mokysis, laiką skaičiuosiu mokslo metų ciklu. Vasara man reiškia pabaigą ir būsimą pradžią. Apmąstau buvusį sezoną ir galvoju apie naująjį.“
„Muzikine prasme vasarą nenoriu dirbti, tai laikas, kada ieškau to, kas mane domina, pasiimu natas ir dainuoju. Koncertai yra smagu, bet vasara man yra muzikinio monologo laikas.“
**Haruki Murakami knygoje „Absolutely on Music“ dirigentas Seiji Ozawa sako, jog „tyla – ne garso nebuvimas, o garsas vadinamas tyla“. Ką Jums reiškia tyla?**
„Intuityvus atsakymas: absoliučios tylos aš nežinau. Medituodama siekiu nutildyti mintis, nes jos yra garsios. Man gera girdėti mylimų žmonių ir savo širdies plakimą. Dainavimo patirtyse tylos nėra, nes net ir pauzės metu kalba mintys. Aš kvėpuoju ir valdau savo kūną. Mano įkvėpimas ar atodūsis irgi yra tam tikras garsas. Absoliuti tyla neegzistuoja, o dalinė tyla provokuoja garsus ir kompozitorius kurti muziką.“
„Kai turiu didesnį vokalinį krūvį, noriu išorinės tylos – neklausyti muzikos, nekalbėti daug. Bet man gera girdėti savo šeimos narių šurmulį namuose. Į jokią tylą neiškeisčiau sūnaus klegesio, dainavimo ar grojimo dūdele. Svarbiausia, kad mūsų namai tylūs nuo blogų minčių.“
„Pastaruoju metu galvoju apie tylą, ypač kodėl žmonės bijo likti tyloje. Nejauku būti tyloje, nes tada girdi savo mintis. Neseniai buvau vyro diriguojamame koncerte, ir vienas žmogus nusikosėjo. Pagalvojau, jog žmogus nuo gražaus piano pasijuto nejaukiai, muzika išprovokavo vidinę atvertį, o žmonės bijo būti jautrūs. Verta sulėtinti kvėpavimą, nurimti fiziškai ir dvasiškai, kad prakalbėtum vidine tiesa.“
**Ką palinkėtumėte Pažaislio muzikos festivalio organizatoriams, dalyviams ir svečiams?**
„Niekad nenuleiskime rankų, nes visi iššūkiai yra įdomiosios gyvenimo kelionės dalis! Ir būkime sveiki!“
