Kauno Ąžuolyno bibliotekoje aptiktas unikalus radinys – pasaulyje vienintelis, mokslininkams iki šiol nežinomas leidinys. Šis atradimas prilyginamas Mažvydo reikšmei Lietuvai, teigia Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (LMAVB) vadovas dr. Sigitas Narbutas, komentuodamas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) tyrėjos doc. dr. Onos Dilytės-Čiurinskienės atradimą. Bibliotekoje rastas spaudinys – tai garsaus Baroko poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrinys.
Tai iki šiol niekur nematytas 1639 m. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimas. Apie šią sensaciją informavo Ąžuolyno bibliotekos atstovai, pranešdami, kad ekspertų grupė iš LLTI ir LMAVB jau apžiūrėjo ir įvertino radinį.
Dr. Sigitas Narbutas pabrėžė, kad doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė Ąžuolyno bibliotekos fonduose aptiko išskirtinį, vienintelį pasaulyje egzempliorių, iki šiol nežinomą mokslininkams. Šis leidinys su poetiniu kūriniu identifikuotas kaip Sarbievijaus darbas. „Tai kukli, vos keturių lapų knygelė, tačiau jos vertė yra milžiniška. Iki šiol tik Kauno bibliografai ir bibliotekininkai turėjo galimybę ją paimti į rankas. Tai Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odė palaimintajam Stanislovui Kostkai – proginis leidinys, apie kurį iki šiol mažai kas žinojo. Knyga svarbi kaip jėzuito pagarbos išraiška šv. Stanislovui Kostkai, kuris Sarbievijaus laikais dar nebuvo kanonizuotas, bet garsėjo stebuklais. Džiugu, kad Seimas 2025-uosius paskelbė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Kaunas ir jo gyventojai turės unikalią progą susipažinti su šia reta knyga“, – teigė dr. S. Narbutas.
Doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė pasidalijo istorija, kaip pavyko aptikti šį unikalų Sarbievijaus odės leidimą: „Šiais metais mano vadovaujamas doktorantas Lukas Bieliauskas rengė šios odės publikaciją. Aš pati jau seniai domėjausi šiuo kūriniu ir atsitiktinai pastebėjau, kad Ąžuolyno bibliotekos kataloguose yra kažkas panašaus. Iki šiol žinojome tik apie pomirtinius leidimus. Pradėjus lyginti tekstus paaiškėjo, kad Ąžuolyno bibliotekos egzemplioriuje esantis poetinis tekstas iš tiesų yra ta pati Sarbievijaus odė, nors autorius ir nenurodytas. Leidinyje minimi 1639 metai. Greičiausiai jis buvo išleistas karaliaus Vladislovo Vazos sugrįžimo iš užsienio proga. Tiražas turėjo būti labai mažas, todėl egzemplioriai greitai išnyko, ir knygelė net nepaminėta žymiausių bibliografų. Šiuo metu žinoma, kad tai vienintelis toks egzempliorius pasaulyje. Dabar laukia faktų tikslinimas ir tolesnis tyrimo procesas.“
Ąžuolyno bibliotekos direktorė Edita Urbonavičienė neslėpė džiaugsmo dėl šio atradimo. „Esu dėkinga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vadovui dr. Sigitui Narbutui už ekspertų įtraukimą į šio įspūdingo leidinio įvertinimą. Mes nuolat tobulėjame, tačiau vis dar turime ką atrasti. Svarstome galimybę kartą per metus eksponuoti šį spaudinį, arba net nuolatos, kad jis būtų prieinamas Kauno gyventojams ir svečiams UNESCO kultūros paveldo pastate. Tinkamas saugojimas ir eksponavimas bus užtikrintas po antrojo bibliotekos modernizavimo etapo“, – teigė E. Urbonavičienė.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Lietuvos jėzuitų auklėtinis, buvo vienas iškiliausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų. Jo 1625 m. išleista poezijos rinktinė „Trys lyrikos knygos“ išgarsino jį visoje Europoje. Ši rinktinė buvo pakartotinai išleista apie 60 kartų įvairiose Europos šalyse, o eilėraščiai išversti į daugelį kalbų. Sarbievijus buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi, Sarmatų Horacijumi, o Lietuvoje – Lietuvos Horacijumi.
