Pingant skolinimuisi, gyventojai vis aktyviau skolinasi būsto įsigijimui, stebimas atsigaunantis įmonių skolinimasis. Po aktyvių palankesnių būsto paskolų maržų paieškų balandžio mėn. refinansavimo ir persitarimų mastas šiek tiek sumažėjo nuo kovo mėn. fiksuotų istorinių aukštumų, tačiau ir toliau buvo reikšmingas. Naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normoms toliau mažėjant, susidomėjimas šia taupymo priemone yra prislopęs.
Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Indrė Dailydytė
Balandžio mėn. reikšmingiau atsigavo naujų paskolų įmonėms srautai, o paskolų portfelio augimo tempas – paspartėjo. Euro zonoje įmonių kredito portfeliui tebeaugant vangiai (2,6 % metinis augimas), 16 proc. siekiantis portfelio metinis augimas Lietuvoje kartu su Graikija, Kroatija ir kaimynine Estija vis dar yra vienas didžiausių euro zonoje (žr. 1 pav.). Iki 4,4 proc. (žr. 2 lentelę) sumažėjus naujų paskolų įmonėms palūkanų normai, balandžio mėn. naujų paskolų įmonėms srautai pasiekė 334 mln. Eur: palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 20 proc. ir net 56,8 proc. viršijo ilgalaikį vidurkį (213 mln. Eur).
Veikiamas mažėjančių palūkanų normų ir gerėjančios finansinės padėties, gyventojų skolinimosi aktyvumas toliau didėja. Balandžio mėn. metinis paskolų portfelio augimas sudarė 11,9 proc. (žr. 1 lentelę) – kartu su Kroatija, Malta ir Estija tai yra vienas didžiausių augimo tempų euro zonoje. Sparčiai didėjo tiek būsto, tiek vartojimo paskolų teikimas: balandžio mėn. suteikta beveik 3 tūkst. naujų būsto paskolų, metinis naujų būsto paskolų srauto pokytis sudarė 80 proc., o būsto paskolų portfelis per metus išaugo 10,7 proc. ir didėjo sparčiausiai nuo 2023 m. vasario mėn. (žr. 1 pav. ir 1 lentelę). Naujų vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams srautas siekė beveik 73 mln. Eur – 74 proc. daugiau nei prieš metus. Vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams portfelio augimo tempas Lietuvoje (sudarė 24 %, pašalinus TF Bank Lietuvos filialo įtaką1) tebebuvo sparčiausias euro zonoje (žr. 1 pav. ir 1 lentelę).
Būsto paskolų refinansavimo apimtis ir toliau yra daug aktyvesnė nei prieš reguliavimo pakeitimus. Po intensyvaus augimo laikotarpio balandžio mėn. refinansuota 218 būsto paskolų, t. y. 8,8 proc. mažiau nei kovo mėn. Vis dėlto, palyginti su sausio mėn., kai refinansavimo pakeitimai dar nebuvo įsigalioję, balandžio mėn. paskolų refinansuota net 5,5 karto daugiau. Būsto paskolų persitarimų taip pat sumažėjo – persitarta dėl 3,8 tūkst. paskolų (kovo mėn. – 5,4 tūkst.), persitarimų srautai sumažėjo nuo kovo mėn. aukštumų ir sudarė 345 mln. Eur, t. y. 7,7 proc. mažiau nei kovo mėn., tačiau beveik 4 kartus daugiau nei vidutiniškai 2024 m. Refinansuodami jau turimas būsto paskolas ar persitardami dėl jų, balandžio mėn. gyventojai paskolų maržas susimažino atitinkamai 0,5 ir 0,3 proc. punkto, o tai per visą paskolos laikotarpį jiems leis vidutiniškai sutaupyti po atitinkamai 3,8 tūkst. ir 7 tūkst. Eur.
Mažėjančios palūkanų normos slopina susidomėjimą terminuotaisiais indėliais. Gyventojų terminuotųjų indėlių palūkanų normos balandžio mėn. sumažėjo iki 2, o įmonių – iki 2,1 proc. (žr. 3 lentelę ir 5 pav.): per metus sumažėjo 1,4 proc. punkto – tai iš dalies paaiškina mažėjantį susidomėjimą šia taupymo priemone. Balandžio mėn. gyventojų naujų terminuotųjų indėlių srautas dar labiau susitraukė ir buvo neigiamas (-72,9 mln. Eur2). Terminuotųjų indėlių dalis gyventojų indėlių portfelyje sudarė 31 proc., o įmonių – 17 proc. Palyginti su euro zonos vidurkiu, gyventojų terminuotųjų indėlių dalis Lietuvoje buvo 11 proc. punktų didesnė, o įmonių – beveik dvigubai mažesnė (žr. 6 pav.). Nors skirtumas tarp naujų gyventojų terminuotųjų indėlių ir būsto paskolų palūkanų normų balandžio mėn. sudarė vos 1,8 proc. punkto, įmonių sektoriuje jis buvo šiek tiek didesnis – 2,5 proc. (žr. 5 pav.).
1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis
(procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)
Metinis portfelio pokytis
|
Metinis srauto pokytis
|
|||||
balandis
|
kovas
|
vasaris
|
balandis
|
kovas
|
vasaris
|
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
13,8
|
12,8
|
12,9
|
40,5
|
42,8
|
25,4
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
16,3
|
14,7
|
15,8
|
5,1
|
5,0
|
–9,5
|
Paskolos namų ūkiams
|
11,9
|
11,3
|
10,8
|
88,0
|
89,7
|
75,2
|
Būsto paskolos
|
10,7
|
10,2
|
9,6
|
80,0
|
81,9
|
67,8
|
Vartojimo paskolos (Lietuvos rezidentams)
|
24,1
|
23,7
|
22,9
|
55,2
|
63,7
|
62,2
|
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos
(procentais)
|
Balandis
|
Kovas
|
Vasaris
|
Privatusis ne finansų sektorius
|
5,1
|
5,4
|
5,5
|
Paskolos ne finansų įmonėms
|
4,4
|
5,0
|
5,0
|
Paskolos namų ūkiams
|
5,7
|
5,8
|
5,9
|
Būsto paskolos
|
3,8
|
4,0
|
4,1
|
Vartojimo paskolos
|
8,8
|
8,8
|
8,8
|
Paskolos kitiems tikslams
|
6,5
|
7,0
|
8,0
|
3 lentelė. Namų ūkių (NŪ) ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos
(procentais)
|
Balandis
|
Kovas
|
Vasaris
|
|
Balandis
|
Kovas
|
Vasaris
|
Verslas
|
2,0
|
2,1
|
2,3
|
Įmonių
|
2,1
|
2,3
|
2,4
|
Mano 1 pelė.
|
2,0
|
2,1
|
2,2
|
Įmonių iki 1 m.
|
2,1
|
2,3
|
2,4
|
Palieskite 1, kurio praleidau.
|
2,2
|
2,3
|
2,8
|
Įmonių nuo 1 iki 2 m.
|
2,3
|
2,3
|
2,8
|
Mano 2 m.
|
2,2
|
2,2
|
2,6
|
Įmonių nuo 2 m.
|
2,4
|
–
|
1,8
|
1 2024 m. spalio mėn. TF Bank įsteigus filialą Lietuvoje, turimas banko vartojimo paskolų portfelis buvo įtrauktas į bendrą vartojimo kredito statistiką.
2 Skaičiuojant skirtumą tarp naujų ir pasibaigusių terminuotųjų indėlių susitarimų.