Kodėl 5G gali būti pavojingas?
Norint suprasti, kas iš tikrųjų slypi po 5G etikete, būtina atsigręžti į visą bevielio duomenų perdavimo technologijų raidą. Tik taip galime pamatyti, kokiu keliu atėjome iki šios dienos – ir įvertinti, kur link einame.
Kaip viskas prasidėjo?
G1 – tai klasikinis radijo ryšys. Veikė 400–500 MHz dažniu. Naudotas tik balsui perduoti. Kas nori prisijungti prie to paties dažnio, gali klausytis pašnekesių be jokių šifrų. Dabar tokie radijo imtuvai virš 400 MHz jau draudžiami.
G2 – dažnis išaugo iki 900 MHz. Garsas tapo švaresnis, padidėjo ryšio nuotolis per tarpines stotis. Tačiau viskam yra riba.
G3 – jau 900–2700 MHz. Prasidėjo skaitmeninis era – balsas, tekstas, paveikslėliai, video. Signalas šifruojamas ir dekoduojamas kompiuterių. Technologija efektyvesnė, tačiau reikalauja daugiau resursų.
G4 – ne tiek naujas dažnis, kiek tobulesnis signalų suspaudimas ir apdorojimas. Daugumai mūsų – buitinėms reikmėms – G4 būtų daugiau nei pakankamai. Bet…
G5: Tikra naujovė ar skaitmeninio lagerio instrumentas?
5G (ar G5, kaip jį vadinu) ateina ne tam, kad žmonėms būtų patogiau žiūrėti „Netflix“. Jis būtinas sistemai, kurioje viskas bus susieta – piniginės, kameros, automobiliai, mūsų gyvenimai. Tam reikia greičio. Tiksliau – milžiniško kiekio duomenų perdavimo milžinišku greičiu.
Tam naudojami dažniai šokteli iki 27 GHz, o kai kur – net iki 80 GHz ar 300 GHz. Tai jau nebe žaislas.
Rezonansas – raktas į supratimą
Fizikos pamokose girdėjome apie rezonansą – kai dvi dažnių bangos sutampa ir sustiprina viena kitą. Tai gali sugriauti tiltą, supynes įsukti be didelės jėgos, netgi – sudaužyti stiklinę balsu.
Rezonansas galioja viskam – ir žmogaus kūnui. Mūsų organai, molekulės, net vandens molekulės, iš kurių mes sudaryti apie 60 %, vibruoja tam tikru dažniu. O 5G signalai patenka į rezonansinį vandens dažnį – apie 18 GHz. Tai – pavojus.
Kai vanduo rezonuoja – jis skaidosi į deguonį ir vandenilį. Tai reiškia, kad mūsų organizmas pradeda kovoti prieš save, suvokdamas šiuos suskaldytus junginius kaip svetimkūnius.
Ir čia – tik pradžia
Nuo G1 laikų žmonės nuolat bombarduojami elektromagnetinėmis bangomis. Dabar šis poveikis tik auga – tiek intensyvumu, tiek apimtimi. Ir nors ne visi tai jaučia iškart, poveikis kaupiasi. Atsiranda apatija, galvos skausmai, miego sutrikimai, o vėliau – ir ligos, apie kurias vengiama kalbėti.
Kai kurių nuomone, 5G plėtra Kinijoje ir „atsitiktiniai“ Covido protrūkiai gali būti susiję. Tai tik hipotezė, bet verta dėmesio.
Miestų architektūra – pritaikoma 5G
5G signalai trumpi – jiems trukdo betonas, medis, šiferis, net lietus. Todėl keičiamos medžiagos: gipso kartonas vietoje betono, stogai be asbesto, medžių kirtimai. Viskas tam, kad bazinių stotelių būtų daugiau. Ir kiekviena jų – elektromagnetinės bangos šaltinis.
Vienai 5G stočiai reikia tiek elektros, kiek sunaudoja 70+ namų. Prognozuota, kad 2025 m. G5 tinklai sunaudos 20 % visos elektros.
Ir kur visa tai veda?
Manau, jog ne vyriausybėse slypi sprendimas. Niekas mūsų neišgelbės. Ir galbūt todėl vis daugiau žmonių traukiasi iš miestų. Ieško ramybės, gamtos, mažiau „protingų“ daiktų – bet daugiau žmogiškumo.
Joninių vakarą sėdėjome su draugais sodyboje, kur nieko išskirtinio – tik laukai, miškas, ežeras. 4G veikė. Viso to pakako. Pasikalbėjom. Vienas draugas pasakė:
– Pavargau nuo miesto. Noriu gyventi kitaip.
Supratau, kad ir aš – ne vienas. Mes jaučiam. Ne protu – širdimi.
Pavojai įrodyti. Kas toliau?
2017 m. 438 mokslininkai ir gydytojai pasirašė apeliacinį skundą ES Komisijai, prašydami sustabdyti 5G plėtrą, kol bus atlikti nepriklausomi tyrimai. Panaši peticija išsiųsta ir į JTO 2024 m. – šį kartą jau iš 240 mokslininkų visame pasaulyje. Įspėjimai aiškūs: padidėjusi vėžio rizika, ląstelių stresas, genetiniai pažeidimai, reprodukcinės sistemos pokyčiai, neurologiniai sutrikimai, blogėjanti bendra sveikata.
Ir tada kyla klausimas…
Ką daryti?
Šaukti „kur žiūri valdžia“ – jau per vėlu. Mums lieka rinktis: ar likti mieste – visų matomi, stebimi ir veikiami, ar atsitraukti – į kaimus, į gamtą, arčiau miško.
Ten nebus tiek daug technologijų. Bet bus daugiau žmogaus. Ir daugiau gyvybės.
❓ D.U.K. apie 5G: Ką svarbu žinoti?
1. Kas apskritai yra 5G?
5G – tai naujos kartos mobilusis ryšys, kuris leidžia dar greičiau perduoti duomenis, reaguoja beveik akimirksniu ir vienu metu aptarnauja daugiau įrenginių nei 4G. Jis naudojamas ne tik telefonuose, bet ir automobiliuose, išmaniuose namuose, pramonėje.
2. Kodėl apie 5G kalbama ir pozityviai, ir su nerimu?
Technologija atveria naujas galimybes, bet taip pat kelia klausimų dėl poveikio sveikatai ir aplinkai. Mokslininkai ir visuomenė diskutuoja, ar sparti 5G plėtra vyksta nepaisant neatsakytų klausimų apie jos saugumą.
3. Ar 5G spinduliuotė gali pakenkti sveikatai?
Kai kurie tyrimai rodo galimą neigiamą poveikį – nuo miego sutrikimų iki padidėjusios vėžio rizikos. Vis dėlto oficialios institucijos teigia, kad 5G spinduliuotė neviršija nustatytų saugumo normų. Tačiau šių normų kritikai teigia, kad jos nepakankamai atspindi ilgalaikį poveikį.
4. Kuo 5G skiriasi nuo ankstesnių technologijų?
Pagrindinis skirtumas – dažnis. 5G naudoja daug aukštesnius radijo bangų dažnius, o tai reiškia, kad signalas sklinda trumpesniu atstumu ir reikia daugiau antenų, kurios įrengiamos arčiau gyvenamųjų zonų.
5. Ar aš galiu būti veikiamas 5G net jei juo nesinaudoju?
Taip. 5G antenos skleidžia elektromagnetinį lauką aplink save, nepriklausomai nuo to, ar šalia esantys žmonės naudoja 5G įrenginius.
6. Ką sako mokslas – ar 5G tikrai pavojingas?
Šiuo metu nėra galutinio sutarimo. Kai kurios studijos randa rizikų, kitos – ne. Nepriklausomi ekspertai ragina neignoruoti galimų pavojų ir taikyti atsargumo principą: kol nėra galutinio saugumo įrodymo – vengti perteklinio poveikio.
7. Kokia įtaka aplinkai?
5G tinklams reikalingos tūkstančiai stočių ir ženkliai daugiau elektros energijos. Kai kur vertinama, kad 5G iš esmės padidina mobiliojo tinklo energijos suvartojimą, todėl didėja ir aplinkos tarša.
8. Kaip galiu sumažinti 5G poveikį sau?
-
Rinktis telefonus be 5G ryšio.
-
Laikyti telefoną toliau nuo kūno.
-
Namie naudoti laidinį internetą.
-
Gyventi toliau nuo 5G antenų, jei tai įmanoma.
-
Informuotai dalyvauti bendruomenėse, kurios diskutuoja apie 5G įrenginių statybą.
9. Ar galima stabdyti ar riboti 5G diegimą?
Kai kurios šalys ir miestai taikė moratoriumus, kol bus atlikti daugiau tyrimų. Visuomenė turi teisę kelti klausimus, reikalauti skaidrumo ir atsakingo požiūrio į sveikatą bei aplinką.
