Prof. Petras Stirbys. Niujorko mokslų akademijos narys
Lietuvoje, nepaisant didžiulių pastangų, bei daugybės atkaklių diskusijų, nepavyksta įteisinti dvigubos pilietybės. Įvyko du referendumai, bet jie nesurinko reikiamo skaičiaus palaikančių balsų, tad opus klausimas lieka atviras. Šių metų vasarą Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XVIII Seime ši aštri tema vėl susilaukė dėmesio. Konkrečių sprendimų nebuvo priimta, tačiau reikštos viltys, kad klausimas nebus išbrauktas iš būsimų darbotvarkių.
Seimo vaidmuo galėtų būti lemiamas
Paveiktas paskutinio referendumo nesėkmės ir tautiečių nusivylimo, pamėginau įsigilinti į niekaip neišsprendžiamą aktualiją, kuriai neįveikiama kliūtimi yra tapusi LR Konstitucija. Kilo mintis pasiūlyti supaprastintą dvigubos pilietybės variantą, kuris, pasistengus, galėtų būti įgyvendinamas. Koncepcijos apmatai buvo pateikti laikraščiui „Čikagos aidas“ tuoj po pernai gegužę surengto visuotinio referendumo. Tuomet maniau, kad nauja versija taip pat galėtų būti realizuota referendumu, tačiau laiko tėkmėje ir po daugybės apmąstymų, mano požiūris pasikeitė, tad dabar jau įžvelgiu galimybę aktualiją įgyvendinti be referendumo – per LR Seimo legitimius sprendimus. Siūlau skaitytojui susipažinti su pačia koncepcija, kuri, labai jau panorėjus, ateityje galėtų tapti kūnu. Šią siekiamybę aptarkime išsamiau.
Koncepcijos radimosi aplinkybės
Pati idėja nėra autentiška, mat sumanymas kildinamas iš mėginimų įsigilinti į pasaulyje paplitusią asocijuotos narystės institutą ir jo funkcionalumą. Tokia narystė randa savo vietą mokslinėse draugijose, organizacijose, klubuose, rečiau – komercinėse ir gamybinėse struktūrose. Asocijuoti nariai, kaip žinoma, neturi balsavimo teisės asociacijos visuotiniame susirinkime. Tai būtų vienintelis skirtumas, skiriantis asocijuotą narį nuo tikro, visateisio (angl. full membership). Asocijuoti nariai, beje, kaip ir tikrieji, aktyviai dalyvauja organizacijų darbe ir jų veikla vertinama vienodai – nepriklausomai nuo statuso, visi nariai moka vienodo dydžio metinius mokesčius, jei tai deklaruoja reglamentas. Kitaip tariant, visi nariai turi vienodas teises, privilegijas ir atsakomybes, išskyrus, kaip jau minėta, asocijuotiems nariams nėra suteikta teisė balsuoti susirinkimuose, t. y. jie neturi sprendžiamojo balso.
Pabrėžtina, kad asocijuotos narystės statusą gali turėti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Net visa valstybė gali būti priimta į pasaulinę organizaciją asocijuotos narės teisėmis. Pavyzdžiui, 2021 m. kovo 21 d. Europos kosmoso agentūros taryba pritarė, kad Lietuvai būtų suteikta asocijuota narystė. Tokių pavyzdžių yra daug. Juk tokiomis teisėmis Lietuva dalyvauja Europos branduolinių tyrimų organizacijoje, o Estija, tarkim, ten jau turi tikrosios narės statusą. Asocijuota narystė suteikia vaisingo bendradarbiavimio galimybių. Jau yra susiformavusi pasaulinė praktika bei politika, numatanti, kokiomis sąlygomis asocijuota narystė transformuojasi į visateisę narystę.
Konkretizuokime nuoseklius žingsnius
Pasitelkę apdairumą, asocijuotos narystės idėją pamėginkime hipotetiškai inkorporuoti į taip sunkiai Lietuvoje įgyvendinamą dvigubos pilietybės doktriną. Iš pirmo žvilgsnio tai visiškai įmanoma, juo labiau, kad pati pilietybė, jei ir nebūtų visiškai arba išbaigtai dviguba, visais atvejais išsaugotų Lietuvos plietybę, su kintančiu turimo paso veiksmingumo turiniu, priklausomai nuo žmogaus/rezidento gyvenamosios vietos pasirinkimo. Lietuvoje įgytas pasas niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebūtų konfiskuojamas. Priešingai – jis būtų išsaugojamas.
Visumoje idėja labai paprasta, ypač jei kopijuotume jau aptartos asocijuotos narystės idėjinį turinį. Taigi, norint įgyvendinti Lietuvos dvigubos pilietybės sumanymą, tereikia labai nedaug: Lietuvos piliečiui išvykus gyventi į kitą valstybę (demokratišką, mums draugišką, NATO ar ES šalį), jam lietuviškas pasas būtų paliekamas (išsaugomas), suteikiant išskirtinį žymenį (elektroninį kodą ar pan.), kuris indikuotų, kad pilietis turi Lietuvos asocijuotos pilietybės pasą. Faktiškai pasas liktų toks pat, be jokių vizualių atžymų, tik to paso tikroji vertė atsispindėtų Lietuvos valstybės registro elektroniniuose duomenyse. Toks pasas savo esme būtų visavertis, tik asmuo neturėtų teisės balsuoti Lietuvoje rengiamuose referendumuose, valstybinio ir savivaldybių lygio ir Prezidento rinkimuose. Tai ir visas skirtumas, o toks pilietis, grįžes į Lietuvą ir deklaravęs čia gyvenamąją vietą, automatiškai (!), be jokių biurokratinių formalumų įgytų balsavimo teisę, žinoma, kartu čia mokėdamas visus privalomus mokesčius ir, tokiu būdu, įsilietų į čionykštį gyvenimą. Išvykus gyventi svetur, išvykimo faktą tektų deklaruoti, asmuo prarastų balsavimo teisę, o pasas, kaip ir jo savininkas vėl juridiškai įgytų asocijuotos pilietybės statusą. Panorėjus, vėl persikėlus gyventi į Lietuvą, vėl būtų atgaunamas visavertis piliečio statusas valstybiniu lygiu nesusilaukiant jokių negatyvių padarinių. Su tokiu pasu žmogus galėtų keliauti po pasaulį ir išnaudoti bevizio režimo galimybes, jei tokių esama.
Taigi, koncepcijos įgyvendinimas svaiginamai paprastas, jis nepareikalautų finansinių išteklių, mat realybėje, visuomenei pritarus, neegzistuotų pasas su užrašu „Lietuvos Respublikos asocijuotos pilietybės pasas“, o šitoks, šiek tiek diskriminacinis paso variantas figūruotų tik valstybės elektroninėje duomenų bazėje. Tad naujo paso pavyzdžio gaminti neprireiktų.
Aptartas modelis galėtų būti realizuotas nebūtinai referendumu, nebūtinai pasikėsinant į LR Konstituciją, o tik sumaniai įveikiant šį barjerą, neprisišaukiant jokių bėdų ar padarinių. Labai tikėtina, kad užsienio lietuviai, ko gero, pritartų siūlomiems sprendimams, ypač turint omenyje faktą, kad kitose šalyse gyvenantys mūsų tautiečiai, nors ir išlaikę balsavimo teisę, nelabai entuziastingai eina prie balsadėžių, ypač kai nesprendžiami pilietybės klausimai. Tai tik rodo, kad jiems yra svarbiau turėti veikiantį (galiojantį) Lietuvos pasą, tegul ir su apribojimais, negu rankose laikyti… balsavimo biuletenį.
Nelengvai konstruota asocijuotos pilietybės versija tebūnie kompromisinis ėjimas, žadinantis tautiečių/piliečių lūkesčius ir patriotinę jauseną gyvenant už tėvynės ribų.
Baigiamieji pasamprotavimai
Esmingai naujo turinio paso veikimas būtų itin lankstus, turintis savyje neįtikėtino dinamizmo, nieko ir niekuo netrikdantis. Net sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų prieštarauti tokiam lengvatiniam Lietuvos pilietybės išsaugojimui.
LR Konstitucijoje numatyta, jog užsieniečiui teisėtai atvykus ir apsigyvenus Lietuvoje, jam gali būti suteikiama Lietuvos pilietybė, ją įgyjant natūralizacijos būdu, t. y. pagyvenus Lietuvoje 10 metų ir įvykdžius kitas sąlygas (išlaikius valstybinį kalbos egzaminą, etc.). Konkrečiai, tai įvardija LR Konstitucijos aštuonioliktas straipsnis. Apsisaugant nuo nenumatytų padarinių (sąlyginai tai pavadinkime force majeure, t. y. atsiradus neįveikiamų kliūčių) ir ypač jei Lietuva taptų itin patraukli užsieniečiams ir padidėtų jų srautai, natūralizacijos procesas galėtų būti pakoreguotas, šiek tiek apsunkintas. Pavyzdžiui, Lietuvoje pretendentui pragyvenus dešimt metų, jam būtų galima suteikti pasą, turintį asocijuotos pilietybės galias, tarkim, penkeriems metams, tarsi bandomajam laikotarpiui, o faktiškai – geresnio pilietybės subrandinimo sumetimais. Suprantama, tokie pokyčiai galimi tik juos legalizavus per LR Seimo teisinius mechanizmus.
Šiame rašinyje keliamus pilietybės modifikavimo klausimus galima interpretuoti ir kitu aspektu. Juk Lietuva, bent jau šiuo metu, gyvena tam tikrą netikrumo laikotarpį. Viena vertus, jai neramu dėl dramatiškai mažėjančio gyventojų skaičiaus, tai veda link sunkių socialinių padarinių, kita vertus – rūpesčių kelia pernelyg didelis atsargumas dėl galimos perteklinės imigracijos, kai imigrantai potencialiai imtų dominuoti ir nustelbtų vietinę, tradicinę lietuviškąją kultūrą ir mentalitetą, mums reiškiančius neįkainojamą vertybę visomis, taip pat ir nematerialaus paveldo išsaugojimo būtinybės, prasmėmis. Taigi, turime klausimų, vertų gilių apmąstymų. Svarbu neprarasti budrumo ir apdairumo, kad priimti sprendimai, ypač tie, kurie dar nepatikrinti pasaulinėje praktikoje, nenuvestų klaidingu keliu.
Labai jau norisi tikėti, kad detaliai nušviesta koncepcija sužadins ir sudomins visus, siekiančius bet kokia kaina išsaugoti Lietuvos piliečio pasą, kad ir kur tą pilietį nublokštų likimo vėjai. Turint geranorišką valią, asocijuotos pilietybės statuso idėją išties realu įgyvendinti gana paprastai, ir, pirmiausia išmaniai pasinaudojant LR Seimo galimybėmis, jo legalizavimo instrumentais. Tai leistų pamiršti referendumus, kurie, kaip žinia, imlūs laikui ir lėšoms, reikalauja milžiniškų organizacinių pastangų. Modelis leistų pasiteisinti viltims be naujų pasų išdavimo, be papildomų išlaidų. Beje, tai išvengtume ir naujo LR Konstitucijos leidinio su pataisomis publikavimo (o tai irgi nepigu), kas būtų privalu, jei pataisos dėl pilietybės būtų įteisintos referendumo keliu.
Intuicija sako, kad siūlomas turimos pilietybės variantas potencialiai yra pajėgus tenkinti visų mūsų interesus. Suprantama, reikia ekspertų, Konstitucijos žinovų nuomonės, taip pat atnaujintų debatų. Iniciatyvos galėtų imtis LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetai. Lieka tikėtis, kad visuotinio pozityvaus nusiteikimo ir entuziazmo dar esama apsčiai.
Lieka pridurti, kad nauja dvigubos pilietybės koncepcija buvo pateikta LR Seimo kanceliarijai, kartu prašant ją apsvarstyti atitinkamuose komitetuose ir, sulaukus jų pritarimo, įtraukti į plenarinius posėdžius išplėstiniam aptarimui, su viltimi pateiktą idėją realizuoti konkrečiuose įstatyminiuose aktuose. Gauta žinutė, jog prašymas įregistruotas LR Seimo kanceliarijoje 2025 m. liepos 31 d. Norisi tikėti, kad šiuo klausimu aktyviai domėsis Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) ir jos pirmininkė, gerb. Dalia Henke, bei eiliniai lietuviai, kurie entuziastingai ragins įstatymo leidėjus ir jiems primins nenukelti idėjos svarstymo neapibrėžtam laikui.
D.U.K. – Asocijuotos pilietybės koncepcija Lietuvoje
Kodėl Lietuvoje iki šiol neįteisinta dviguba pilietybė?
Nepaisant kelių bandymų ir dviejų referendumų, nei vienas jų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, todėl dviguba pilietybė liko neįteisinta. Pagrindinė kliūtis – Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri leidžia dvigubą pilietybę tik išimtiniais atvejais.
Kas yra siūlomas „asocijuotos pilietybės“ modelis?
Tai kompromisinis sprendimas tarp dabartinės padėties ir visiškos dvigubos pilietybės. Pagal jį, užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis išsaugotų savo lietuvišką pasą, tačiau turėtų asocijuotos pilietybės statusą, suteikiantį beveik visas teises, išskyrus balsavimo teisę Lietuvoje.
Kuo asocijuota pilietybė skiriasi nuo tikrosios (pilnos) pilietybės?
Skirtumas būtų tik vienas – balsavimo teisė. Asocijuotos pilietybės turėtojai negalėtų balsuoti Seimo, Prezidento rinkimuose ar referendumuose, tačiau galėtų naudotis visomis kitomis piliečio teisėmis (keliauti, dirbti, grįžti gyventi į Lietuvą ir t. t.).
Ar asocijuotos pilietybės turėtojo pasas skirtųsi nuo įprasto?
Ne. Siūloma, kad pasas liktų toks pats. Vienintelis skirtumas būtų elektroninis žymuo valstybės registre, rodantis, kad žmogus šiuo metu turi asocijuotos pilietybės statusą. Naujo paso gaminti nereikėtų.
Kaip asocijuota pilietybė galėtų būti įgyvendinta teisiškai?
Idėjos autorius siūlo, kad šį modelį būtų galima įtvirtinti Seimo sprendimu, be referendumo, t. y. pasinaudojant įstatymų leidybos galimybėmis, nekeičiant Konstitucijos. Tokiu būdu būtų išvengta ilgų, brangių ir dažnai nesėkmingų referendumų.
Ar galima būtų vėl tapti visateisiu Lietuvos piliečiu?
Taip. Grįžęs gyventi į Lietuvą ir deklaravęs gyvenamąją vietą, žmogus automatiškai atgautų visateisį pilietybės statusą, kartu su balsavimo teise, be jokių papildomų formalumų.
Ar šis modelis reikalautų papildomų išlaidų ar naujų dokumentų?
Ne. Kadangi būtų naudojamas tas pats pasas, o statuso informacija būtų saugoma elektroniniu būdu, įgyvendinimas nepareikalautų papildomų finansinių išteklių ar naujos paso formos.
Ką laimėtų užsienyje gyvenantys lietuviai?
Jie išsaugotų Lietuvos pasą ir pilietybės ryšį su savo valstybe, galėtų laisvai keliauti, atvykti ar grįžti į Lietuvą, naudotis teisėmis, tačiau neprivalėtų dalyvauti politiniuose procesuose, kol gyvena svetur.
Ar šis modelis neprieštarautų LR Konstitucijai?
Pasak koncepcijos autoriaus, ne. Kadangi žmogus formaliai neprarastų Lietuvos pilietybės ir nebūtų suteikiama kita pilietybė tuo pačiu metu, o tik nustatomas laikinas statusas („asocijuotas“), Konstitucijos 12 straipsnis nebūtų pažeistas.
Ar šis pasiūlymas jau svarstomas oficialiai?
Taip. 2025 m. liepos 31 d. koncepcija buvo užregistruota LR Seimo kanceliarijoje, su prašymu ją apsvarstyti atitinkamuose Seimo komitetuose ir, pritarus, įtraukti į plenarinius posėdžius.
Kas galėtų toliau vystyti šią idėją?
Siūloma, kad iniciatyvos imtųsi:
Žmogaus teisių komitetas
Taip pat tikimasi aktyvaus Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) dalyvavimo.
LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Kokia šios idėjos esmė?
Asocijuotos pilietybės koncepcija siekia išlaikyti piliečių ryšį su Lietuva, nesukeliant konstitucinių ir teisinių konfliktų bei išvengiant brangių referendumų. Tai būtų realus, lankstus ir ekonomiškas būdas spręsti ilgalaikę dvigubos pilietybės problemą.
