Šiaulių meras Artūras Visockas kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas, kad ministerijos tinkamai suplanuotų lėšas ir visiškai apmokėtų savivaldybėms išlaidas, susijusias su valstybės deleguotų funkcijų vykdymu. Kol kas savivaldybės verčiamos valstybės skolas dangstyti miestų ir miestelių biudžetų pinigais, kurie galėtų būti tikslingiau naudojami vietos gyventojų reikmėms. Gera žinia savivaldybėms, kad naujoji Vyriausybė nuo šios įsisenėjusios problemos kol kas nebėga.
Daugelis gyventojų žino, kad savivaldybės vykdo savarankiškąsias funkcijas, kurias būtų galima pavadinti įsipareigojimais vietos bendruomenei ir jos interesams. Savivaldybėms tenka ir dalis valstybės funkcijų, kur savivalda nebeturi sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvės.
Valstybinių funkcijų įgyvendinimui valstybė turėtų skirti 100 proc. reikalingų lėšų iš savo biudžeto. Tai logiška ir teisinga, tik gaila – nėra vykdoma. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas savo rašte Vyriausybei pabrėžia, kad valstybė už savivaldybėms perduotus darbus atsiskaito ne visiškai, o už kai kuriuos – visai nemoka. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliktoje savivaldybių vykdomų funkcijų sistemos ir teisinio reglamentavimo sisteminėje analizėje konstatuota, kad, pavyzdžiui, civilinės būklės aktų registravimui savivaldybės savo lėšomis turi dengti iki 73 proc. išlaidų, valstybinės kalbos kontrolės užtikrinimui – 61 proc., o net šešioms funkcijoms (radiacinė sauga, valstybinių parkų valdymas, statistiniai surašymai ir kt.) valstybės lėšos išvis neskiriamos. Už valstybės deleguotas funkcijas savivaldybės verčiamos primokėti savo biudžetų lėšomis.
Daugiausiai nuostolių savivaldybių biudžetams daro civilinės būklės aktų registravimas ir valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo funkcija. Teisingumo ministerija negauna tam reikalingo didesnio finansavimo, o aplinkos ministro patvirtinta metodika neužtikrina savivaldybėms nei realių išlaidų kompensavimo, nei automatinio lėšų indeksavimo pagal darbo užmokesčio ir bazinės mėnesinės algos pokyčius. Nepaisant to, kad valstybė ir taip nepadengia visų išlaidų, dėl plečiamų valstybės funkcijų periodiškai dar didinamas esamų darbuotojų darbo krūvis, geriausias to pavyzdys – itin išaugęs darbų mastas valstybinės žemės administravimo srityje.
Savivaldybės dažnai kreipiasi į savo „darbdavius“ dėl tinkamo apmokėjimo už atliekamus darbus. Valstybines funkcijas kuruojančios ministerijos pripažįsta problemą, bet finansavimo klausimas iki šiol nepajudėjo.
Šiaulių meras Artūras Visockas kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar šiais metais inicijuoti biudžeto korekciją, kad specialiosios tikslinės dotacijos būtų indeksuojamos pagal darbo užmokesčio bei kitų išlaidų dinamiką, kad savivaldybės nebeturėtų apmokėti valstybės funkcijų iš savo savarankiškų pajamų. Tuomet savivaldybės galėtų kokybiškiau teikti gyventojams jų pačių lėšomis finansuojamas paslaugas.
Vyriausybės kanceliarija, įvertinusi Šiaulių mero kreipimąsi pavedė Finansų ministerijai kartu su Vidaus reikalų, Teisingumo ir Aplinkos ministerijomis įvertinti siūlymus. Vilties, kad valstybė nebevers savivaldybių dotuoti valstybės funkcijų vykdymo, teikia ir dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 502 punktas, numatantis supaprastinti savivaldybių vykdomų savarankiškų funkcijų reglamentavimą ir mažinti perteklinę kontrolę, bei pabrėžiantis, kad valstybinių funkcijų įgyvendinimui turi būti skiriamos lėšos tik iš valstybės biudžeto.
Daugiau informacijos pridėtuose dokumentuose
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
