2025 m. sudeginti 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Ateinančių metų valstybės biudžeto projektu valdantieji kairieji išsižada dosnių rinkiminių pažadų – ir tai bene geriausia žinia vertinant šį biudžeto projektą, pabrėžia Seimo liberalai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, pirmajame aplink socialdemokratų branduolį susikūrusios daugumos biudžete rūpestis „darbo žmogumi“ santykinai atrodo mažesnis negu praėjusios dešiniųjų Vyriausybės.
„Praėjusioje kadencijoje biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus didinome apytikriai 10 proc. kasmet. Prie kairiųjų valdžios atlyginimų augimo dinamika maždaug perpus mažesnė (išskyrus gydytojų rezidentų darbo užmokestį). Tiesa, stipriai didinama minimali alga, tačiau tai nėra tos priemonės, kurios skatintų dirbančiuosius savarankiškai kurti geresnį gyvenimą“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalus nuvilia dabartinės koalicijos atšaukiamas principas neapmokestinamąjį pajamų dydį artinti prie minimalios mėnesinės algos: jeigu praėjusioje kadencijoje buvo nustatytas terminas šiuodu dydžius pagaliau sulyginti, dabar atotrūkis tarp jų vėl augs. Vyriausybė nusiteikusi kitąmet minimalią algą auginti 11 proc., tačiau apie neapmokestinamojo pajamų dydžio korekcijas kol kas nieko nekalba.
O projektu numatomą gynybos finansavimo didinimą iki 5,38 proc. nuo BVP liberalai palaiko. „Tačiau nerimą kelia premjerės išsakytos užuominos, kad gynyba turi būti suvokiama „plačiai“. Todėl artimiausiomis savaitėmis ypatingą dėmesį skirsime gynybos biudžeto detalizavimui“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas, buvusios Vyriausybės narys Simonas Kairys atkreipia dėmesį, kad toks daugmaž nuosaikus biudžetas iš esmės neatitinka milžiniškas išlaidas suponuojančių Vyriausybės programos nuostatų.
„Kai politologai sako, kad dabartinei daugumai diriguoja „Nemuno aušros“ pirmininkas, tai Vyriausybei, panašu, kai kada pavadovauja finansų ministras, kuris bene visas diskusijas apie biudžetą pradeda nuo fiskalinės drausmės imperatyvo. Šiuo atveju tai nėra blogai, tik lieka neaišku, kas iš tikrųjų priima lemiamus sprendimus valstybėje“, – sako S. Kairys.
Jis taip pat nurodo į santykinai nedidelį kultūros darbuotojų atlyginimų auginimą (5 proc.). „Palyginus su skaičiais praėjusią kadenciją, tai katino ašaros – toks augimas tik amortizuoja infliaciją. Ko gero, šitą šykščią eilutę galima vertinti kaip subtilų premjerės kerštą kultūros bendruomenei, kuri, atėjusi į Vyriausybę kalbėtis apie vertybes, nesutiko būti papirkta vien didesniu finansavimu“, – sako S. Kairys.
Pavyzdžiui, 2023 m. valstybės biudžetu kultūros ir meno darbuotojų užmokestis buvo padidintas apie 19 proc. Pagal Vyriausybės informaciją, kitais metais šios kategorijos atlyginimams bus skirta 12 mln. eurų daugiau. Palyginimui: 2023 m. atlyginimai augo 34 mln. eurų, 2024 m. – 25 mln. eurų. „Be to, net nežymiai didindami atlyginimus valdantieji juk nubraukia po 5 proc. iš visų ministerijų išskyrus vieną: Kultūros ministerijos atveju tai bus 18 mln. eurų minusas. Nuo ko šiuo atveju nubraukta, neaišku – pasekmes išvysime vėliau“, – atkreipia dėmesį S. Kairys.
Pranešimą paskelbė: Rūta Petrukaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
