2025 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Spalio 24 d. Rygoje vyksta Baltijos Asamblėjos Konsultacijų Tarybos posėdis, kuriame dalyvauja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis ir delegacijos nariai Saulius Čaplinskas bei Andrius Busila
Baltijos Asamblėjos Konsultacijų tarybos posėdyje aptarta regioninė integracija logistikos srityje, pažanga dėl projekto „Rail Baltica“, taip pat būdai stiprinti regioninius energetikos tinklus ir jungtis įgyvendinant Baltijos energetikos strategiją. 2025 m. Baltijos valstybės padarė didelę pažangą energetinės nepriklausomybės srityje. Jos pasiekė svarbų laimėjimą – greičiau nei planuota įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklu.
Posėdžio metu kalbėta ir apie Baltijos valstybių bendradarbiavimo skatinimą kuriant tvaresnį žemės ūkį ir miškininkystę bei siekiant apsaugoti Baltijos jūros biologinę įvairovę.
Susitikime taip pat aptartas Baltijos valstybių bendradarbiavimas gerinant sveikatos priežiūrą keičiantis duomenimis, bendradarbiavimas skatinant bendrus medicinos srities viešuosius pirkimus ir kaupiant sveikatos priežiūros priemonių rezervus. Pabrėžta regioninio bendradarbiavimo skatinimo svarba sveikatos priežiūros mokslinių tyrimų srityje ir naujausi pokyčiai steigiant Baltijos valstybių pažangiosios dalelių terapijos centrą.
Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinio teigimu, Baltijos šalių tarpusavio dialogas padeda įgyvendinti svarbius šiam regionui politinius projektus: „Baltijos Asamblėjos prioritetai sudaro pagrindą ilgalaikiam Baltijos valstybių stabilumui ir atsparumui. Bendri įsipareigojimai ne tik stiprina regiono integraciją, bet ir padeda kurti supratimą ES ir tarptautiniu mastu, kad Baltijos valstybės yra iniciatyvios ir atsakingos partnerės. Baltijos Asamblėjos veikla ir pasisakymai rodo, koks svarbus parlamentinės diplomatijos vaidmuo skatinant dialogą, derinant valstybių pastangas, užtikrinant politinių įsipareigojimų vykdymą. Šių pastangų dėka bendros idėjos tampa apčiuopiamais rezultatais. Baltijos Asamblėja taip pat skyrė nemažai dėmesio bendradarbiavimui su Baltijos Ministrų Taryba, kuri skatina aktyvesnį nuolatinį politinį dialogą tarp teisėkūros ir vykdomosios valdžios institucijų“.
„Glaudus Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimas yra būtini norint pasiekti visam Baltijos regionui prasmingų rezultatų. Parlamentai užtikrina demokratinį teisėtumą, priežiūrą ir ilgalaikę viziją, o vyriausybės turi priemonių imtis greito įgyvendinimo ir praktinių veiksmų. Dirbdami kartu galime pasiekti, kad politikos kryptys būtų ne tik ambicingos, bet ir realistiškos, savalaikės, grįstos plačiu politiniu sutarimu. Mūsų partnerystė stiprina atsparumą, didina pasitikėjimą ir maksimaliai augina bendrą gebėjimą veiksmingai reaguoti į bendrus iššūkius“, – akcentavo G. Drukteinis Baltijos Asamblėjos Konsultacijų tarybos posėdyje.
Rygoje aptartas mokslinės kompetencijos stiprinimas sukuriant Baltijos mokslo fondą. Žinoma, daug dėmesio skirta ir saugumo temai – Baltijos Asamblėjos Konsultacijų Tarybos posėdžio metu diskutuota apie visapusiškos gynybos integravimo į Baltijos valstybių švietimo sistemas ir atsparumo bei patriotizmo tarp Baltijos valstybių jaunimo skatinimą pasitelkiant privalomąją karo tarnybą. Galiausiai įvardintos galimybės skatinant Baltijos valstybių karinės pramonės bendradarbiavimą ir regioninės gynybos plėtrą per bendrą gynybos erdvę taip pat nepamirštant jūrų kibernetinį saugumą Baltijos valstybėse,
„Baltijos valstybių saugumas priklauso nuo Latvijos, Estijos ir Lietuvos gebėjimo veikti kaip bendrai gynybos erdvė. Tam reikia ne tik suderinti sausumos, oro ir jūros gynybos pajėgumus, bet ir integruoti naujas sritis, tokias kaip jūrų kibernetinis saugumas, kuris yra gyvybiškai svarbus siekiant apsaugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą ir užtikrinti atsparumą Baltijos jūroje. Be to, siekiant stiprinti nacionalinę gynybą ir prisidėti prie bendrų sąjungininkų pajėgumų, labai svarbu plėtoti konkurencingą ir novatorišką karinę pramonę. Integruodamos labiau suderintą požiūrį į bendras operacijas, plėtodamos karinę pramonę ir derindamos jūrų kibernetinio atsparumo iniciatyvas, Baltijos valstybės gali sukurti suderintą regioninę gynybos sistemą, gebančią atgrasyti nuo grėsmių ir veiksmingai reaguoti į kylančius iššūkius“ – posėdžio metu sakė Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis, akcentuodamas integruoto požiūrio į gynybą svarbą Baltijos regione.
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
