Didžiausios draudimo bendrovės šalyje „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad jaunesni nei 46 m. amžiaus ir aukštesnio išsilavinimo šalies gyventojai yra aiškūs tvarumo lyderiai. Tai reiškia, kad ši visuomenės dalis dažniau renkasi tvarius produktus ir paslaugas, aktyviau domisi įmonių veikla tvarumo srityje ir palankiau vertina sprendimus, skatinančius socialiai atsakingą elgseną.
Kaip pastebi Milda Degutienė, „Lietuvos draudimo“ tvarumo vadovė, jaunoji išsilavinusi gyventojų dalis formuoja naujus vartojimo standartus – tvarumas tampa natūraliu prekių ir paslaugų pasirinkimo kriterijumi. Verslams tai yra reikšmingas veiksnys, skatinantis nuosekliai stiprinti atsakomybės principus savo veikloje.
Remiantis tyrimo rezultatais, tvarumo principų integravimas į kasdienį gyvenimą kone nuosekliai mažėja didėjant gyventojų amžiui. Ryškiausias jis tarp jauniausių respondentų − 18–25 m. grupėje net 20 proc. apklaustųjų nurodė, jog tvarumas yra jų gyvenimo būdas ir kad jų vartojimo sprendimai atitinka šį principą. Tačiau 26–35 m. amžiaus grupėje jis jau siekia 15 proc., 46–55 m. 10 proc., o tarp 56 m. ir vyresnių – 8 proc.
„Šie duomenys rodo, kad jaunesnioji karta yra labiausiai linkusi ne tik kalbėti apie tvarumą, bet ir realiai jį taikyti savo kasdieniuose pasirinkimuose. Ir tai natūralu – jauniems žmonėms ankstyvame gyvenimo tarpsnyje tenka nuolat girdėti apie prastėjančią klimato kaitos situaciją, matyti realius to padarinius. Žvelgiant iš verslo perspektyvos, svarbu, kad įmonės atlieptų šių vartotojų lūkesčius: tvarumas turi būti matomas, aiškiai komunikuojamas ir pagrįstas realiais veiksmais“, – sako M. Degutienė.
Tvarume svarbi kartų dinamika
„Lietuvos draudimo“ tyrimas atskleidė ir kitų įdomių tendencijų. Pavyzdžiui, daugiausia gyventojų, kurie stengiasi rinktis tvarius produktus ir paslaugas, yra 26–35 m. (46 proc.) respondentų kategorijoje. Pasak ekspertės, tai galima paaiškinti tuo, kad šios amžiaus grupės gyventojai jau turi sąlyginai nemažą perkamąją galią, tad gali rinktis tvarius produktus ir paslaugas.
Remiantis tyrimu, jauni žmonės taip pat išsiskiria savo aktyvumu domintis įmonių atsakomybe. 18–25 m. amžiaus grupėje 22 proc. respondentų sąmoningai ieško informacijos apie įmonių tvarumo veiklą – tai yra aukščiausias rodiklis tarp visų amžiaus grupių. Tuo metu tarp 26–35 m. tokių yra 14 proc., 36–45 m. 8 proc., o vyresnėse grupėse šis rodiklis siekia vos 5–7 proc.
Pasak M. Degutienės, šie rezultatai atskleidžia, kad veiksminga tvarumo komunikacija turi būti pritaikyta skirtingoms auditorijoms – atsižvelgiant į jų amžių, vertybes ir informacijos paieškos būdus.
„Jauni žmonės aktyviai ieško informacijos, vertina įmonių veiksmus ir dažnai formuoja nuomonę remdamiesi viešai prieinama medžiaga. Vyresnė auditorija labiau linkusi pasikliauti tiesioginiais, apčiuopiamais įrodymais – tuo, ką mato ant produktų pakuočių, paslaugų aprašymuose ar pačioje vartojimo patirtyje. Tad įmonės, norinčios išlaikyti patikimumą, turi derinti skaidrumą su aiškiu, kasdienėje vartotojo patirtyje matomu tvarumo įrodymu“, – teigia ekspertė.
Tvarumo siekiai ir vartojimo realybė
Tarptautiniams tyrimams rodant, kad jaunimas aktyviai domisi tvarumu, paraleliai pastebima, jog tarp deklaruojamų vertybių ir realių veiksmų vis dar juntamas atotrūkis.
2023 m. Jungtinių Tautų vystymo programos (UNDP) tyrime buvo apklausti 5 tūkst. jaunų Azijos gyventojų – būtent šiame žemyne gyvena daugiau nei pusė iš 1,8 mlrd. pasaulio jaunų žmonių. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog apie 65 proc. respondentų atsižvelgia į gaminių draugiškumą aplinkai, kai domisi mados, kosmetikos ar technologijų prekėmis. Tačiau atėjus metui realiai pirkti, šis rodiklis smunka iki mažiau nei 14 proc.
M. Degutienės teigimu, būtent realūs sprendimai prie fizinės ar internetinės kasos parodo tikrąjį tvarumo įsitvirtinimą vartotojų elgsenoje.
„Rinkoje daugelis jaunų žmonių siekia vartoti atsakingai – rinktis produktus, gaminamus taikant aplinkai draugiškus metodus, užtikrinant sąžiningas darbo sąlygas ir laikantis etikos principų. Tačiau realybėje, priimant sprendimus jau atsiskaitymo fazėje, dažnai pasiduodama prekės ženklo įtakai bei taikomoms nuolaidoms. Savu ruožtu verslai turėtų peržengti tradicinio pardavimo taktikų ribas ir imtis gilesnės atsakomybės – kurti pridėtinę vertę per tvarią gamybą ir aiškiai įrodytą poveikio mažinimą“, – pažymi ekspertė.
UNDP tyrimas taip pat parodė, kad dauguma – 73 proc. – respondentų įsitikinę, jog tvarumas turi būti integruotas į verslo pagrindinę veiklą, o 84 proc. pripažįsta vartotojų moralinę pareigą prisidėti prie tvarumo principų įgyvendinimo.
„Pažvelgus į bet kurį prekybos centrą ar internetinę parduotuvę, akivaizdu – jaunesnioji karta šiandien yra tarp aktyviausių pirkėjų. Jie diktuoja vartojimo ir gamybos ateitį, o kartu suteikia didžiausią galimybę pokyčiams. Todėl nuo verslų gebėjimo suprasti ir atliepti šios kartos vertybes bei lūkesčius, didele dalimi priklausys ir tvaresnės ekonomikos kryptis ateityje“, – sako M. Degutienė.
Apie tyrimą
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1016 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
