Gynyba Lietuvoje tapus pirmu prioritetu, prie pastangų stiprinti šalies gynybos arsenalą aktyviai jungiasi ir privati pramonė. Būtent gynybos sektorius šiandien matomas kaip viena perspektyviausių nišų, todėl šalyje daugėja privataus verslo iniciatyvų ir investicijų. Asociacijos „Investuok Lietuvoje“ teigimu, privatūs verslai jau sugeba eksportuoti komponentus tarptautiniams gigantams, o ypač daug potencialo turi dronų, antidronų bei aukštųjų technologijų srityse.
Tačiau geopolitinė situacija ne tik atveria naujų galimybių pramonei, bet ir išryškina kliūtis, apie kurias verslas bei ekspertai kalba garsiai. Pirmiausia tai – bendradarbiavimo su valstybe dėl kariuomenės poreikių stoka. Be to, sektorius susiduria su sudėtingu teisiniu reguliavimu, kuris reikalauja sprendimų jau pirmuose žingsniuose.
„Investuok Lietuvoje“: greitis kaip pranašumas, bet reikia vietos ekosistemos
Marija Martynaitytė, „Investuok Lietuvoje“ gamybos sektoriaus projektų vadovė, pabrėžia, kad „šiame sektoriuje tiek Lietuvos, tiek užsienio gynybos įmonės ieško greitų procesų“. Ir čia Lietuva turi išskirtinumą. „Lietuvoje esančios gynybos pramonės įmonės gali gauti eksporto licencijas į Ukrainą per septynias dienas, kai kitose šalyse tai užtrunka gerokai ilgiau. Taip pat svarbu paminėti ir Vyriausybės patvirtintą Investicijų greitkelio modelį, kuris įsigalioja nuo šių metų lapkričio mėnesio. Ši priemonė padeda sutrumpinti procesus, supaprastinamos ir statybos procedūros, kuomet atitinkant reikalavimus, įmonės turi galimybę pradėti statyti pastatus be statybos leidimo. Ir nors yra procesų, kurie irgi galėtų būti greitesni, mūsų šalies į verslą orientuoti sprendimai užsienio kapitalo įmonėms daro įspūdį“, – sako ji.
Pasak M. Martynaitytės, gynybos sektoriaus investuotojai mato Lietuvą kaip patrauklią šalį, tai rodo ir „Rheinmetall“ gamyklos Baisogaloje projektas bei užsienio ir vietinės ekosistemos bendradarbiavimas įvairiuose projektuose. Būtent mūsų vietiniai žadėjai yra vieni didžiausių Lietuvos ambasadorių, kurie kuria Lietuvą kaip gynybos technologijų hub‘ą regione.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija: pramonė jauna, bet turi nišą
Vincas Jurgutis, LGSPA vyriausiasis patarėjas, primena, kad Lietuva neturi paveldėtos gynybos pramonės, tačiau šalyje jau yra įmonių, kurios įsitraukia į tarptautinių gynybos pramonės gigantų tiekimo grandines. Tai rodo, kad mūsų pramonė geba užimti vietą pasauliniame tinkle, tačiau proveržis bus pasiektas tik tada, kai susitelksime į sritis, kuriose galime būti priekyje, o ne vytis kitus.
Ši situacija lemia, kad negalime konkuruoti su didžiosiomis sąjungininkų valstybėmis srityse, kur jos turi šimtmečio patirtį. Todėl būtina ieškoti nišų. „Dabar svarbi niša – technologijos. Pavyzdžiui, dronų ir antidronų industrija – sparčiai besivystanti sritis, vertinant dabartinius konfliktus, matome, kad yra daug erdvės technologiniam proveržiui,“ – pabrėžia V. Jurgutis.
Inovacijų agentūra: verslui būtina permąstyti savo rinkas
Pranciškus Vaišvila, Inovacijų agentūros Tarptautinių partnerysčių skyriaus sektoriaus plėtros vadovas tiesiai įvardija realybę: „Verslui išgyventi vien iš Lietuvoje esančių užsakymų – svajonė.“ Todėl gynybos pramonė turi žiūrėti į gynybą kaip į potencialią rinką. „Jei nebuvo iki šiol žiūrima į gynybą kaip į potencialią rinką „kažką nuveikti“, per ateinančius 10–15 metų tai gali tapti labai dideliu potencialu.“
Šis požiūris keičia žaidimo taisykles – gynyba nėra tik specializuotų gamyklų sritis. Kiekviena įmonė gali permąstyti savo produktus ar jų dalis ir įvertinti, ar jie gali būti naudingi kariuomenėms. Tokiu būdu net civilinės technologijos gali rasti pritaikymą gynyboje. Tai – aiškus signalas Lietuvos verslui, kad nereikia laukti užsakymų, bet pačiam ieškoti būdų tapti šios rinkos dalimi.
Teisininkų vaidmuo: be gairių – klaidos ir pinklės
Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas Lukas Kaminskas pabrėžia, kad valstybė kryptingai siekia stiprinti gynybos ir saugumo pramonę, tačiau kol kas teisinis reguliavimas išlieka vienu didžiausių barjerų šiai sričiai augti.
„Lietuvos Respublika yra aiškiai viešai išdeklaravusi ir kryptingai siekia plėtoti gynybos ir saugumo pramonę, skatinti inovacijas ir investicijas, be kita ko – lietuviškos kilmės produktų eksportą bei valstybės institucijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako teisininkas, primindamas, kad Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas turėtų sukurti palankias sąlygas Lietuvos gynybos pramonės vystymuisi.
Vis dėlto, advokato vertinimu, dabartinė sistema vis dar pernelyg apsunkina ginklų gamybos sektorių. „Nors nuo 2026 m. įsigalios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, numatantys tam tikrus pakeitimus. Pavyzdžiui, naują sąvoką – ginklo pagrindinę dalį, tačiau iš esmės situacija lieka nepasikeitusi, nes įstatymų leidėjas palieka ir dabar galiojančias nuostatas, pagal kurias tokių pakeitimų poveikis rinkai bus nereikšmingas, pvz. ekspertų komisijai bet kurią ginklo dalį bus leidžiama priskirti pagrindinėms ginklo dalims, kas eliminuos tokios naujos sąvokos teisinę reikšmę“, – teigia L. Kaminskas.
Dar daugiau neapibrėžtumo kyla dėl A kategorijos ginklų, kuriems priskirti gali būti ir dronai su sprogmenimis. Tokia prekyba (ne savo pagaminta produkcija) Lietuvoje išlieka uždrausta ir minėti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai ir šių pokyčių neįneš, nors verslo bendruomenė pabrėžia, kad esamas reguliavimas riboja konkurencingumą ir stabdo inovacijų plėtrą. Pasak advokato, „tik sukūrus aiškius, subalansuotus kontrolės mechanizmus ir įtraukus valstybę, mokslą bei verslą į bendrą dialogą, bus galima pasiekti, kad gynybos pramonė taptų realiu ekonomikos ir saugumo ramsčiu“.
Karybos ekspertas: vizijos nesutampa su realiais poreikiais
Karybos ekspertas Darius Antanaitis atkreipia dėmesį į vieną didžiausių barjerų – komunikacijos trūkumą tarp kariuomenės ir technologijų kūrėjų. „Problema, nes kariuomenė nežino technologijų, o tie, kurie kuria technologijas, nežino, ko reikia kariuomenei.“ Ši spraga lemia, kad verslas kuria produktus, kurie ne visada atitinka realius poreikius.
Eksperto siūlymas – orientuotis į NATO prioritetus: „Galima aplikuoti į NATO finansavimą, bendradarbiauti su kitomis NATO šalimis.“ Toks kelias užtikrina, kad investicijos nebus daromos į sritis, kuriose paklausa menka.
Tačiau tam būtina užtikrinti patikimą filtrą. Pasak D. Antanaičio, galima platforma verslui sužinoti kariuomenės poreikius – bendradarbiavimas būtent su „Inovacijų agentūra“, galinčia patikrinti įmonių patikimumą ir padėti kurti tiltą tarp užsakovų bei technologijų kūrėjų. Be tokio tilto „vizijos visiškai nesutampa su pirkimų planais“.
Kibernetinio saugumo ekspertai: inovacija prasideda nuo saugumo
Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos valdybos pirmininkė, „SolutionLab“ vadovė Zoja Antuchevič akcentuoja naują iššūkį gynybos pramonei – atsparumą kibernetinėms grėsmėms. „Kuriant bet ką, reikia galvoti, kiek tas produktas bus saugus ateityje, nes greta tradicinių karo veiksmų nuolat vyksta kibernetinės atakos“ – primena Z. Antuchevič.
Pasak jos, šiandien ypatingai svarbus tampa „security by design“ principas, kai saugumas nėra prijungiamas projekto pabaigoje, o nuo pat pirmos dienos integruojamas į visą produkto gyvavimo ciklą – nuo idėjos ir architektūros kūrimo iki testavimo, diegimo, priežiūros ir nuolatinio atnaujinimo. „Produktas nėra baigtinis – jis gyvuoja, todėl saugumas turi būti nuolatinis procesas, o ne vienkartinis darbas. Kas šiandien yra saugu, rytoj gali tapti pažeidžiama,“ – pabrėžia Z. Antuchevič.
Verslui rekomenduojama nuolat testuoti atsparumą: simuliuoti galimas rizikingas situacijas realiame laike bei daryti patikrinimus, kaip greitai šalies verslai atsigautų įvykus bet kokiam incidentui. „Praktikoje verslai susiduria su daugybe iššūkių. Iš esmės nėra įmanoma 100 proc. apsisaugoti nuo rizikų, reikia suvokti tas rizikas ir turėti planą bei pasiruošimą, kaip veikti,“ – priduria Z. Antuchevič.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
