Ką reiškia per ketverius metus iš naujo žaidėjo tapti viena mylimiausių el. parduotuvių Baltijos šalyse? Kai kalbame apie tokias rinkas kaip Lietuva, Latvija ir Estija, kur pirkėjų lūkesčiai didėja, o pasirinkimų netrūksta, tokia transformacija nėra atsitiktinumas.
Skandinaviška e. prekybos platforma „Boozt“ į šį regioną atėjo ne su triukšminga reklama, o su patirtimi paremta strategija. Kas iš tikrųjų slypi už šio augimo, kokius iššūkius teko įveikti, ir kodėl vis daugiau pirkėjų renkasi būtent šią platformą – apie tai pasakoja „Boozt“ Baltijos šalių direktorė Agnė Pargaliauskaitė.
Natūralus augimo kelias: nuo organiško susidomėjimo iki strateginės plėtros
Dar iki oficialios plėtros pradžios „Boozt“ pastebėjo, kad Baltijos šalių klientai natūraliai atranda šią platformą:
„Dar prieš pradėdami aktyvią plėtrą Baltijos šalyse, matėme, kad klientai organiškai atranda ir domisi „Boozt“ parduotuve. Skandinaviška mada ir gyvenimo būdas mūsų regiono vartotojams yra labai artimi – tai natūraliai paskatino mus plėstis“, – sako Agnė Pargaliauskaitė.
Pirmosios investicijos 2021 m. buvo nukreiptos į lokalizaciją: svetainės kalbinį pritaikymą, klientų aptarnavimo komandų formavimą vietos kalba, rinkodaros kanalų adaptaciją – tai buvo žingsnis, stiprinantis organiškai susiformavusią paklausą.
Per ketverius metus Baltijos regionas tapo vienu sparčiausiai augančių visoje „Boozt“ grupėje – lyginant su 2021 m., šiemet jau stebimas 467 % augimas visame regione. Remiantis įmonės duomenimis, Baltijos rinkos augimas kasmet nuo 2021 m. buvo dviženklis, o 2025-uosius taip pat planuojama užbaigti su panašiu metiniu augimu. Toks rezultatas rodo ne tik gerą strategijos suderinamumą su regiono poreikiais, bet ir atsparumą intensyviai konkurencinei aplinkai.
Kainai jautri, bet vertę suprantanti rinka
Nors augimas atrodo įspūdingas, jis nebuvo be iššūkių. A. Pargaliauskaitė neslepia, kad Baltijos rinkos išsiskiria stipriu kainų jautrumu:
„Baltijos šalių klientai yra įgudę ieškoti geriausio pasiūlymo, labiau reaguoja į akcijas ir taktines kampanijas, tačiau kartu vertina kokybę ir greitą, nemokamą pristatymą. Tai reikalavo labai aiškios vertės pasiūlos.“
Vis dėlto, tai nereiškia, kad pirkėjas čia mažiau lojalus, mažiau vertina kokybę ar ieško tik geriausios kainos. Priešingai – kaip pastebi „Boozt“ Baltijos šalių direktorė, regiono klientai yra ypač reiklūs pristatymo greičiui, apsipirkimo patogumui ir grąžinimo sklandumui, todėl užsitarnauti kliento simpatiją ir užtikrinti nepriekaištingą procesą tampa itin svarbu.
„Kai klientas kelis kartus patiria kokybišką aptarnavimą, jis ima pasitikėti platforma. Užtikriname šį pasitikėjimą per aiškumą, skaidrumą komunikacijoje ir aukštą aptarnavimo standartą. Grįžtantis klientas – tai augimas, kurio siekiame“, – pabrėžia ji.
Lojalumas formuojamas per pasitikėjimą
Vienas iš reikšmingiausių pokyčių per trejus metus – vidutinio krepšelio augimas. Baltijos šalių pirkėjai ne tik dažniau grįžta, bet ir drąsiau perka didesnės vertės prekes – tai rodo pirkėjų pastovumą ir brandesnį požiūrį į e. prekybą. Pasak direktorės, klientų pastovumas atsiranda iš nuoseklumo: kai vartotojas įsitikina, kad viskas „veikia“ gerai, platformos pasirinkimas tampa savaime suprantamu.
Vienas iš kertinių strategijos elementų – „Club Boozt“ lojalumo programa. Kaip sako A. Pargaliauskaitė, ši programa ne tik suteikia išskirtinius pasiūlymus ar ankstyvą prieigą prie kampanijų, bet ir formuoja emocinį ryšį su klientu: „Aktyvūs „Club Boozt“ nariai apsiperka dažniau ir jų vidutinė krepšelio vertė yra didesnė, jie linkę grįžti. Tai ženklas, kad pasitikėjimas kyla iš patirties, o mes jį kuriame tikslingai.“
Vienas regionas – trys vartotojų tipai
Nors Lietuva, Latvija ir Estija dažnai minimos vienu vardu, realybėje pirkėjų elgsena kiekvienoje šalyje turi unikalių bruožų. Direktorė dalinasi įžvalgomis: Lietuvoje ryškus susidomėjimas mados naujovėmis ir išskirtiniais skandinaviškais prekių ženklais, tokiais kaip „ROTATE“, „Stine Goya“ ar „Gestuz“. Latvijoje klientai aktyviai dalyvauja išpardavimuose ir dažnai perka pagal taktinius signalus, tuo tarpu Estijos pirkėjai mažiau paveikūs akcijinėms žinutėms, jiems svarbiausia – technologinis platformos sklandumas ir efektyvus apsipirkimo procesas.
Nors vartotojų elgsena skirtingose Baltijos šalyse turi savitų bruožų, kai kurios pirkimo tendencijos yra bendros visam regionui. Moterų mada yra stipriausia „Boozt“ kategorija visame regione, tačiau itin sparčiai populiarėja ir vaikų prekių segmentas – pirkėjai čia dažnai renkasi funkcionalius, kokybiškus gaminius, o skandinaviški prekių ženklai, tokie kaip „Didriksons“, „Reima“, „Lindex“ ar „Viking“ tampa dažnu pasirinkimu.
Šie skirtumai ne tik formuoja skirtingas rinkodaros strategijas, bet ir reikalauja nuolatinio jautrumo: kas veikia vienoje šalyje, nebūtinai bus efektyvu kitoje. „Boozt“ sėkmės raktas šiuo atveju – gebėjimas išlaikyti skandinavišką estetiką, identitetą ir vertybes, bet tuo pačiu kalbėti lokaliai, ne tik koreguojant reklamos vizualus, toną ir žinutę, bet ir parenkant tinkamiausius kanalus: nuo TV ir radijo iki bendradarbiavimo su nuomonės formuotojais.
Skandinaviškos kultūros pulsas „Boozt“ komunikacijoje
Skandinavišką „Boozt“ identitetą Baltijos šalyse padeda perteikti dalyvavimas Šiaurės šalių renginiuose. Jau keletą kartų lietuvių nuomonės formuotojos Deimantė Kazėnaitė, Karolina Meschino, Irina Sinė ir Emilija Dagytė, lydimos „Boozt“ rinkodaros ir prekės ženklo vadovės Baltijos šalyse Marijos Volkovaitės, lankėsi Kopenhagos mados savaitėje, kur iš arti susipažino su „Boozt“ atstovaujamais prekių ženklais ir jų filosofija.
Be to, „Boozt“ yra aktyvus sporto renginių ir komandų rėmėjas, o el. parduotuvės asortimentas apima ne tik moterų, vyrų ir vaikų mados kategorijas, bet ir sporto prekes, namų interjero detales bei vaikų žaislus. Sportas yra ne tik asortimento kategorija, bet ir įmonės kasdienybė – daugelis darbuotojų aktyviai leidžia laisvalaikį, tą liudija ir įmonės dalyvavimas sporto renginiuose. Šiemet Boozt tapo svarbiausio Skandinavijos bėgimo renginio – Øresund tilto 25-mečiui skirto pusmaratonio „Bridge Run“ pagrindiniu rėmėju, o bėgime dalyvavo ne tik „Boozt“ komanda iš Lietuvos, bet ir žinomi vardai – Emilija Dagytė, Laura Mazalienė bei Vaidas Baumila. Tokie projektai padeda ne tik perteikti skandinavišką dvasią, bet ir užmegzti emocinį ryšį su vietos auditorija.
Iššūkiai, kurie augina
Vienas didžiausių iššūkių „Boozt“ komandai Baltijos regione buvo logistikos sinchronizavimas. Visos prekės siunčiamos iš pagrindinio „Boozt“ sandėlio Švedijoje, kuris centralizuotai aptarnauja visas 14 rinkų, įskaitant ir Baltijos šalis, tad pristatymo laikas turėjo būti maksimaliai optimizuotas. Partnerystė su regione lyderiaujančia „Omniva“ siuntų tarnyba ir investicijos į efektyvų užsakymų apdorojimą leido užtikrinti, kad klientai Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje savo siuntas gautų greitai ir sklandžiai. Klientų pasitenkinimo lygis rodo – tai svarbus pasiekimas.
Be logistikos ir kainų konkurencijos, viena iš esminių užduočių – auginti prekės ženklo žinomumą ir išlaikyti jo aktualumą:
„Skandinavijoje mes esame lyderiaujanti įmonė, turinti didelę rinkos dalį, todėl prekinio ženklo žinomumas yra daug didesnis, tuo tarpu Baltijos šalyse turime nuolat orientuotis į prekinio ženklo žinomumo didinimą“, – atvirauja direktorė.
Tai reiškia ne tik nuoseklų rinkodaros kanalų naudojimą, bet ir lokalių sprendimų paiešką, kurie padėtų „Boozt“ tapti pirmuoju pasirinkimu vartotojams. Dėl to šiose rinkose akcentuojami ne tik skandinaviškos kokybės atributai, bet ir konkreti vertė pirkėjui: nuo nemokamo pristatymo iki patogaus, nemokamo grąžinimo ir išskirtinių lojalumo programos pasiūlymų.
Kodėl vartotojai renkasi „Boozt“?
Per ketverius metus „Boozt“ įrodė, kad Baltijos šalių klientai vertina ne tik kainą, bet ir patikimą bei sklandų apsipirkimo procesą. Tai – ne tik apie sėkmingą verslo plėtrą, tai – apie gebėjimą suprasti auditoriją ir tapti jos kasdienio gyvenimo dalimi.
Skandinaviška estetika, kruopščiai atrinktas prekės ženklų asortimentas, funkcionalumas, konkurencingos kainos, patikima logistika ir klientų aptarnavimas šalies kalba – šios savybės padeda „Boozt“ išsiskirti. Nenuostabu, kad „Boozt“ vis dažniau įvardijama kaip bene geriausia internetinė drabužių parduotuvė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o augimas leidžia tikėtis, kad ši sėkmė bus ilgalaikė.
Neabejotina, kad konkurencija skaitmeninės prekybos sektoriuje tik didės, tačiau „Boozt“ šiandien turi tai, ko reikia nuosekliam augimui – technologinę brandą, stiprią komandą ir klientų pasitikėjimą. Anot A. Pargaliauskaitės, tai yra didžiausia pergalė: „Mūsų tikslas – tapti mylimiausia internetine parduotuve regione. Ir žingsnis po žingsnio, kiekviena gerai įvykdyta patirtis, kiekvienas sugrįžęs klientas mus priartina prie šio tikslo.“
„Boozt“ pavyzdys rodo, kad net ir labiausiai konkurencingoje rinkoje galima laimėti nuoseklumu, vietos rinkos supratimu ir pažangiomis technologijomis – tai komunikacijos ir verslo derinys, į kurį verta įsiklausyti ir kitiems rinkos dalyviams.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
