Ketvirtadienį Ženevoje (Šveicarija) įvykusiame Jungtinių Tautų (JT) Europos ekonomikos komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) šalių narių 8-ajame susitikime priimta vadinamoji Ženevos deklaracija – dokumentas, kviečiantis spręsti pasaulinę klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo krizę.
Deklaracijoje pripažįstamas didelis ginkluotų konfliktų poveikis aplinkai ir žmonėms, apibūdinami veiksmai aplinkosaugos demokratijai stiprinti ir išreiškiamas solidarumas su Ukraina, kuri vis dar kovoja su neteisėta rusijos karine agresija.
„Patvirtindama mūsų įsipareigojimą aplinkos demokratijai net ir esant geopolitinėms įtampoms, Ženevos deklaracija siunčia vienybės ir ryžto žinią. Mes teigiame, kad atviros vyriausybės, aktyvūs piliečiai ir bendruomenės sprendžia trigubą planetos krizę. Užtikrindama skaidrumą, dalyvavimą ir atskaitingumą, Orhuso konvencija ir jos Ženevos protokolas sudaro sąlygas kurti aplinkai veiksmingą ir socialiai teisingą politiką“, – šiame susirinkime sakė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Dokumente pabrėžiama, kad teisė gauti informaciją, visuomenės dalyvavimas ir teisė kreiptis į teismą yra esminės teisės, leidžiančios visuomenei apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą. Nors pripažįstama, kad per pastaruosius du dešimtmečius padaryta didelė pažanga, tačiau didelių iššūkių kyla dėl pasipriešinimo, su kuriuo susiduria aplinkos gynėjai. Taip pat konstatuojama, kad tarpusavyje susijusias klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir taršos krizes dar labiau spartina geopolitinė įtampa ir tebesitęsiantys ginkluoti konfliktai. Siekiant veiksmingai reaguoti į šias ekstremaliąsias situacijas, būtinas skaidrus, įtraukus ir įrodymais pagrįstas sprendimų priėmimas.
Orhuso konvencijos narės raginamos sukurti tvirtas teisines ir institucines sistemas, užtikrinančias visuomenės galimybes naudotis savo teisėmis. Deklaracijoje pabrėžiama, kad planuojant svarbią infrastruktūrą, energetikos pertvarkos būdus ar priimant sprendimus dėl žemės naudojimo, svarbu anksti įtraukti visuomenę į jų priėmimą. Tai leidžia išvengti konfliktų, sustiprinti teisėtumą ir užtikrinti socialiai teisingus rezultatus.
Lietuva nuo 2021 m. iki 2025 m. pirmą kartą istorijoje pirmininkavo Orhuso konvencijos biurui, darbo grupės ir šalių narių susitikimams Ženevoje. Konvencijos biuro pirmininku paskirtas Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius.
Ženevoje vykusiame susitikime pirmą kartą į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą buvo išrinktas Lietuvos atstovas Rytis Satkauskas. Ši institucija nagrinėja valstybių ir visuomenės kreipimusis dėl teisės aktų ar praktikos atitikties šiai konvencijai.
Tai pat priimtas sprendimas dėl Lietuvos atitikties Orhuso konvencijai bylos. Jame konstatuota, kad mūsų šalis konstruktyviai bendradarbiavo su Komitetu nagrinėjant atitikties klausimus ir įgyvendino penkias iš šešių 2021 m. priimtame Sprendime Nr. VII/8l nustatytų rekomendacijų, tačiau dar neįvykdė šeštosios rekomendacijos.
Orhuso konvencija buvo priimta 1998 m. birželio 25 d. ketvirtojoje Europos ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“ Danijos Orhuso mieste. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2002 m. Šią konvenciją yra ratifikavusios 48 valstybės.
Orhuso konvencijos tikslas – apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, užtikrinant teisę gauti informaciją, teisę dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
