Gerbiamieji,
džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus šioje konferencijoje. Kasmet ji suteikia išskirtinę galimybę aptarti reikšmingus įvykius, formuojančius mūsų užsienio ir saugumo politiką.
Atėjo laikai, kai daugelis iššūkių, su kuriais susiduriame, tampa išties globalūs. Karas, prievarta ir dezinformacija iš pagrindų keičia mums žinomą pasaulį.
Europoje – ir ypač Ukrainoje – giname ne vien tik teritoriją. Giname mūsų laisvės esmę. Laisvės galvoti, veikti, spręsti ir formuoti politiką nepriklausomai, nesikišant priešiškoms jėgoms.
Tvirtai tikiu, kad ši laisvė galingai rezonuoja skirtinguose žemynuose, kultūrose ir šalyse. Ji tampa demokratinių visuomenių atsparumo pagrindu čia, Europoje, Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei kitur.
Štai kodėl autoritarinių režimų iškilimas ir vis glaudesnis jų bendradarbiavimas nusipelnė ypatingo mūsų dėmesio. Apsiginklavę sudėtingu hibridinių grėsmių arsenalu, autoritarai siekia destabilizuoti ir skaldyti bei kenkti demokratinėms vertybėms ne tik euroatlantinėje bendruomenėje, bet ir visame pasaulyje.
Destabilizuojantis Rusijos ir jos sėbrų bei pakalikų vaidmuo kelia itin didelį nerimą. Kremliaus režimas negailestingai puola Ukrainą ir 40 proc. valstybės biudžeto skiria karo ekonomikai. Be to, kartu su Kinija, Iranu, Šiaurės Korėja ir Baltarusija, siekia pertvarkyti pasaulio tvarką.
Todėl investicijos į „kietąjį“ saugumą ir atsparumą yra strateginis prioritetas visur, bet ypač Europoje. Atėjo laikas kurti efektyvias atgrasymo priemones, stiprinti Europos Sąjungą bei transatlantinį ryšį ir kuo daugiau remti Ukrainą.
Gerbiamieji,
šiemet priėmėme istorinius sprendimus, kurie NATO pavers stipresne, sąžiningesne ir efektyvesne organizacija. NATO viršūnių susitikimas Hagoje patvirtino tai, ką pafrontės valstybės žinojo jau seniai: įtikinamam atgrasymui reikia įtikinamų investicijų. 5 proc. BVP įsipareigojimas gynybai, iš kurių bent 3,5 proc. būtų skiriama tiesioginėms su gynyba susijusioms išlaidoms ir 1,5 proc. – atsparumui, yra drąsus žingsnis pirmyn!
Lietuva juda į priekį greičiau nei daugelis kitų. Kitais metais vien tiesioginėms su gynyba susijusioms išlaidoms skirsime 5,38 proc. mūsų BVP. Mums atgrasymas prasideda nuo pasirengimo, o ne retorikos.
Ir mums be galo svarbu, kad kitąmet Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų išlaikyta aiški riba tarpatsparumoirgynybos.Turime aiškiai apibrėžti tuos 5 proc. ir nepalikti vietos „kūrybingai apskaitai“, kuri galėtų sumenkinti pasitikėjimą NATO įsipareigojimais.
Kiekvienas išleistas euras turėtų tiesiogiai stiprinti apčiuopiamus pajėgumus – nuo amunicijos ir oro erdvės gynybos iki kibernetinės gynybos bei pilietinio pasirengimo.
Šiandien yra mažiausiaipenkios „būtinybės“, penkioskritinės tikslinės sritys, susijusios su Lietuvos ir Europos saugumu bei gynyba, į kurias būtina susikoncentruoti neatidėliotinai.
Pirmiausia, privalome ir toliau stiprinti atgrasymą ir gynybąnuo visų grėsmių bei iššūkių, visose srityse ir keliomis strateginėmis kryptimis vienu metu.
Mūsų kaimynystėje autoritariniai režimai be atvangos išradinėja naujas pilkosios zonos taktikas. Nuo mūsų oro erdvės pažeidinėjimo rusų dronais ir baltarusių oro balionais iki šešėlinio laivyno vykdomo povandeninės infrastruktūros trikdymo Baltijos jūroje ar, visai neseniai, geležinkelio linijos pažeidimo Lenkijoje – tai nėra pavieniai incidentai, o koordinuoti veiksmai, eskaluojantys padėtį.
Grėsmė, su kuria šiandien susiduriame, nėra tolima. Ji paveikia kiekvieną laisvę mylinčią Europos šalį. Ir mūsų atsakas turi būti greitas ir ryžtingas.
Tokios iniciatyvos kaip „Baltic Sentry“ ir „Eastern Sentry“ jau sustiprino budrumą regione, o nauji nacionaliniai įstatymai įgalina kariuomenę nedelsiant reaguoti į oro erdvės pažeidimus bei hibridines grėsmes.
Tačiau vis dar turime ko siekti – ir pasieksime!
Privalome padidinti gynybos pramonės pajėgumus. Remdamiesi ankstesne pažanga, turime plėtoti pažangias oro erdvės gynybos sistemas, įsigyti modernią tiksliąją ginkluotę ir amuniciją, žemų kaštų bei mažo aukščio dronų aptikimo ir perėmimo pajėgumus.
Todėl džiaugiuosi, kad prieš dvi savaites Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“ ir Lietuvos bendradarbiavimas reikšmingai pasistūmėjo į priekį.
Baisogalos savivaldybėje jau prasidėjo naujos 155 mm artilerijos sviedinių gamyklos statybų darbai. Taip pat pasirašytas susitarimo memorandumas dėl modulinių užtaisų gamyklos statybų.
Nauja artilerijos šaudmenų gamykla Lietuvai nėra vien eilinis pramoninis projektas. Tai – strateginis žingsnis į priekį, kuriuo siekiama sustiprinti mūsų atgrasymą ir gynybą. Baisogalos projektas padės mums patenkinti tiek savo, tiek sąjungininkų poreikius. Be to, jis paskatins glaudesnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos – dviejų pavyzdinių strateginių partnerių.
Vos prieš pusę metų Vilniuje inauguravome Vokietijos 45-ąją šarvuotąją brigadą „Lietuva“. Iki 2027 m. pabaigos apie 5 tūkst. Vokiečių karių bus nuolatiniam buvimui dislokuoti Lietuvoje. Taip patvirtinama galinga Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo žinutė, išsakyta per jo istorinį vizitą Vilniuje: „Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“.
Šiandien iš tiesų jaučiu, kad turime unikalią galimybę pakelti mūsų dvišalius santykius su Vokietija į dar didesnes aukštumas.
Antroji tikslinė sritis šiandien yra Ukraina. Privalome remti Ukrainą, kuri ryžtingai ir nedvejodama padeda mums išlošti laiko, už tai mokėdama nepakeliamą kainą.
Viršūnių susitikime Hagoje dar kartą pakartojome, kad NATO parama Ukrainai yra nepalaužiama, o mūsų tikslas – įgalinti Ukrainą apsiginti nuo Rusijos, užsitikrinti tvirtą poziciją bet kokiose derybose dėl taikos ateityje ir atgrasyti tolesnę Rusijos agresiją.
Nuo to laiko NATO pradėjo vykdyti iniciatyvą PURL – Ukrainos prioritetinių ginkluotės poreikių sąrašas. Tai yra gyvybiškai svarbi iniciatyva, skirta aprūpinti Ukrainą būtina letaline ir neletaline karine įranga, kurią tiekia išskirtinai Jungtinės Amerikos Valstijos, o finansuoja Aljanso narės.
Turiu pastebėti, kad visa Lietuvos karinė parama Ukrainai dar šiemet turėtų pasiekti 1 mlrd. eurų žymą. Jau įsipareigojome PURL skirti 30 mln. eurų, tokią pačią sumą esame numatę „Patriot“ oro erdvės gynybos iniciatyvai ir neketiname čia sustoti.
Trečia, privalome stiprinti transatlantinę vienybę ir kūrybingai išnaudoti jos potencialą.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir toliau išlieka kertiniu Europos gynybos ramsčiu bei stabilumo garantu, o jų kariniams pajėgumams ir strateginei įtakai nėra lygių.
Europa privalo imtis iniciatyvos ir parodyti, kad yra visiškai lygiavertė partnerė. Transatlantinio ryšio negalima laikyti prabanga. Jis yra būtinas abiem pusėms, kritiškai svarbus mūsų kolektyviniam saugumui ir stabiliai ateičiai.
Be transatlantinės vienybės nepavyks užtikrinti ir tvarios taikos Ukrainoje, nes Jungtinių Valstijų saugumo garantijos ten bus nepamainomos. Mūsų užmojis, ryžtas ir vienybė privalo padėti visapusiškai įgyvendinti principątaika per jėgą.
JAV sankcijos didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Lukoil“ir „Rosneft“ keičia situaciją iš esmės. O Europos Sąjungos priimtas 19-asis sankcijų paketas dar kartą pademonstravo mūsų transatlantinį bendradarbiavimą ir vienybę.
Vis dėlto, viena iš mūsų silpnybių yra ilgai uždelstas sprendimas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos gynybai. Viliuosi, kad jį priimsime artėjančiame Europos Sąjungos lyderių susitikime šį gruodį.
Ketvirta, turime sparčiai prisitaikyti prie naujos kariavimo ir technologijų epochos.Laikas yra esminis veiksnys. Dronai, dirbtinis intelektas ir autonominės sistemos jau pakeitė mūšio lauką.
Privalome išlikti priešakinėse inovacijų pozicijose. Privalome sparčiau vystyti naujas revoliucines dvejopo naudojimo technologijas, kad ir toliau pirmautume šiose lenktynėse. Būtina paremti šį procesą atitinkamomis investicijomis.
Į mokymąsi ir prisitaikymą turime investuoti tiek, kiek investuojame į ginkluotės sistemas.
O kodėl tai svarbu? Nes net dabar, mums kalbant, Rusija analizuoja savo mūšio patirtį ir išmoktas pamokas integruoja į mokymo programas.
Rusija pasimokė iš savo klaidų ir atitinkamai pakoregavo savo strategiją ir požiūrį į karą tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų. Ji prisitaiko net sparčiau, nei mes tikėjomės.
Todėl dabar ir ant mūsų pečių gula atsakomybė geriau suprasti šį karą ir vystyti priemones mūsų priešų naujausiems pajėgumams ir taktikai atsverti. Turime sparčiausiai mokytis ir plėtoti pajėgumus ir, galų gale, laimėti.
Ir čia prieinu prie savo penktojo punkto. Į užgimstantį Eurazijos karinį pramoninį bloką privalome žiūrėti gerokai rimčiau.
Į šią grėsmę turime reaguoti glaudžiai bendradarbiaudami su partneriais Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Europos ir Azijos saugumas glaudžiai persipynęs. Be to, jis būtinas palaikyti stabiliai tarptautinei tvarkai, kuriai vis didesnę grėsmę kelia didėjantis autokratinių revizionistinių režimų bendradarbiavimas.
Putinas negalėtų kasdien bombarduoti Ukrainos be Kinijos technologijų ir Šiaurės Korėjos karių.
Ypač Rusija ir Kinija derina savo veiksmus, dalijasi ginkluote bei ekspertinėmis žiniomis ir kartoja viena kitos naratyvus. Dėl karo Ukrainoje jos net drįsta kaltinti NATO!
Šis pavojingas bendradarbiavimas mažina atstumą tarp Europos ir Azijos. Konfliktai viename žemyne turi padarinių kitam. Ir mes neturėtume apsimetinėti, kad taip nėra!
NATO gali pasiekti daug daugiau, dirbdama su partnerėmis, ypač Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, tokiomis kaip Australija, Japonija, Naująja Zelandija ir Korėjos Respublika.
Tiesą sakant, turime ruoštis galimybei, kad vienu metu kariausime keliuose karo teatruose. Privalome mokytis vieni iš kitų, dėti bendras pastangas ir išnaudoti glaudaus bendradarbiavimo privalumus!
Gerbiamieji,
pripažindami, kad taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka atsidūrė dideliame pavojuje, turime vengti ir klaidingų įsitikinimų, kad pagrindinę atsakomybę už Europos saugumą prisiims kiti.
Europos Sąjunga, stiprindama atgrasymą ir gynybą, turi atlikti savo vaidmenį.
Kalbame ne apie NATO pajėgumų pakeitimą, bet jų stiprinimą ir papildymą.
Būtent sustiprinusi Europos dimensiją Aljanse, Europos Sąjunga galėtų sėkmingai prisidėti prie pagrindinių NATO užduočių įgyvendinimo.
NATO ir Europos Sąjunga turi plėsti savo gebėjimą veikti kaip vientisa, integruota sistema. Abi organizacijos turi aiškiai apibrėžti savo vaidmenis ir palaikyti taiką per jėgą. Būtent toks turėtų būti tikros Europos saugumo architektūros siekis!
Žvelgdamas į ateityje laukiančius iššūkius, noriu pabrėžti Europos Komisijos pristatytų Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairių svarbą.
Matau būtinybę pradėti skubiai įgyvendinti esminius projektus, pavyzdžiui, Rytinio flango stebėjimą, Europos gynybos nuo dronų iniciatyvą ir Europos kosmoso skydą.
Be to, kritiškai svarbu įveikti skausmingas Europos gynybos pramonės fragmentacijos keliamas kliūtis, kurios ilgai neleido mums judėti pirmyn.
Mes vis dar veikiame tarsi 27 skirtingos sistemos. Ilgainiui pagaminsime visą mums reikiamą amuniciją ir galėsime sustiprinti vieni kitus turima karine įranga. Bet jeigu mūsų sistemos bus tarpusavyje nesuderinamos arba mūsų pajėgos nebus tinkamai apmokytos jomis naudotis, tuomet visos pastangos nueis perniek.
Kad įgyvendintume Veiksmų gaires, reikės ne tik išlaikyti NATO viršūnių susitikime Hagoje sutartą nacionalinį finansavimo gynybai lygį, bet ir užtikrinti pakankamą finansavimą iš Europos Sąjungos. O Ukraina, kaip pirmoji gynybos linija, turėtų būti esminė mūsų gynybinio pasirengimo dalis.
Gerbiamieji,
kitais metais Lietuva baigs pasirengimo darbus pirmininkavimui Europos Sąjungos Ministrų Tarybai 2027 metais.
Per savo pirmininkavimą didžiulį dėmesį skirsime saugumo bei gynybos stiprinimui tiek Europos Sąjungoje, tiek platesnėje euroatlantinėje srityje, įskaitant ir būtinosios paramos Ukrainai tiekimą bei pakankamo gynybos finansavimo užtikrinimą. Dirbsime, kad sustiprintume Europos konkurencingumą ir ekonominį atsparumą, ir tuo pačiu sieksime ambicingos būsimosios daugiametės finansinės programos.
Taip pat sieksime užtikrinti vidinį saugumą, skirdami dėmesį efektyviam migracijos valdymui ir išorės sienų apsaugai.
Be to, Lietuva pasisakys už Europos Sąjungos plėtros pažangą bei taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos apsaugą. Ir toliau tvirtai ir aiškiai palaikysime Europos įsipareigojimą priimti Ukrainą į Europos Sąjungą ir remsime Ukrainos siekį tapti valstybe nare iki 2030 metų. Sieksime užtikrinti, kad ES plėtra būtų grįsta nuopelnais, o dvišaliai klausimai neblokuotų šio gyvybiškai svarbaus proceso.
Galiausiai, pirmininkaudami Ministrų Tarybai, pabrėšime istorinės atminties svarbą, raginsime rengti edukacines programas ir stiprinti istorikų bei ekspertų bendradarbiavimą, kad išsaugotume Europos istorinę atmintį ir kovotume su bandymais perrašyti istoriją.
Totalitarizmo aukų memorialas Briuselyje bus deramas žingsnis šia linkme. Tokio projekto įgyvendinimas yra svarbus vieningai Europos istorinei atminčiai, Vakarų bei Vidurio Rytų Europos suvienijimui ir bendram požiūriui į fašizmo ir komunizmo istoriją.
Visoms pasaulio demokratinėms šalims nuoširdžiai palinkėčiau rasti vidinės stiprybės išlaikyti mus vienijančias vertybes ir pasitelkti šią stiprybę veiksmingam bendradarbiavimui pasaulinėje arenoje saugumo ir gynybos srityje.
O dabar norėčiau Jums nuoširdžiai padėkoti ir palinkėti produktyvių diskusijų!
Pranešimą paskelbė: Sofija Armoškaitė-Godliauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
