Šventiniu laikotarpiu internete visuomet padaugėja sukčiavimo atvejų. Pagal Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ataskaitą, 2024 m. IV ketvirtį (spalio–gruodžio mėn.) fiksuotas 26,3 % sukčiavimo apimties augimas.
Per šventinį laikotarpį žmonės ieško dovanų, vykdo užsakymus ir neretai pasitiki kiekvienu gautu pranešimu.
Augantis pirkinių kiekis, dažnesnis naršymas ir skubėjimas sukuria idealias sąlygas apgavikams išvilioti pinigus ar asmens duomenis.
Vienas dažniausių sukčiavimo būdų – apgaulingos el. parduotuvės, siūlančios populiarias prekes itin mažomis kainomis.
Jos dažnai atrodo profesionaliai, todėl žmonės susigundo nesuprasdami, kad prekės niekada nebus pristatytos, o duomenys papuls į sukčių rankas.
Socialiniuose tinkluose taip pat netrūksta netikrų nuolaidų pasiūlymų ar reklamų, vedančių į pavojingas svetaines, o kartais sukčiai prisijungia prie nulaužtų paskyrų ir apsimeta artimu žmogumi, prašydami skubiai pervesti pinigų.
Kitas itin paplitęs būdas – melagingos siuntos žinutės, siunčiamos elektroniniu paštu iš kurjerių tarnybų. Jose prašoma sumokėti nedidelį papildomą mokestį arba atnaujinti pristatymo informaciją.
Paspaudus nuorodą vartotojai nukreipiami į netikrą svetainę, kurioje bandoma išgauti banko duomenis.
„Šventinis laikotarpis internetu apsiperkantiems dažnai būna pavojingas – sukčiai pasinaudoja tuo, kad žmonės ieško dovanų, nuolaidų ir greitų sprendimų, todėl verta būti itin atidiems“ – teigia „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.
„Moteris ieškojo dovanų savo vaikams artėjant šventėms. Naršydama internete ji rado el. parduotuvę, siūlančią populiarias žaislų prekes už neįtikėtinai mažą kainą. Puslapis atrodė profesionaliai – buvo logotipai, „tikros“ kontaktinės informacijos formos ir net socialinių tinklų nuorodos. Įvedus banko duomenis nuo sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai, o puslapis buvo staiga uždarytas. Moteris suprato, kad pateko į sukčių spąstus. Deja, moteris nebuvo „Splius“ interneto apsaugos vartotoja, todėl neturėjo papildomos apsaugos nuo tokių sukčiavimų. Laimei, finansiniai nuostoliai nebuvo dideli,“ – pasakoja „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė.
Štai trumpi ir aiškūs patarimai, kaip reaguoti, jei įtariate sukčiavimą internete:
Neatidarykite įtartinų nuorodų. Jei gavote žinutę apie siuntą ar mokėjimą, geriau prisijunkite prie oficialios svetainės patys, o ne per gautą nuorodą.
Neatskleiskite jokių duomenų. Bankai, kurjeriai ir parduotuvės niekada neprašo per žinutes pateikti slaptažodžių ar kortelės informacijos.
Patikrinkite siuntėją. Atkreipkite dėmesį į keistus el. pašto adresus, kalbos klaidas, spaudimą skubėti. Tai dažni sukčių ženklai.
Susisiekite su įmone tiesiogiai. Jei abejojate pranešimu, pasitikrinkite informaciją oficialioje svetainėje arba paskambinkite į klientų aptarnavimą.
Norint išvengti šventiniu laikotarpiu suaktyvėjusių sukčių, verta naudotis patikima „Splius“ interneto apsauga.
Ji atpažįsta virusais užkrėstus puslapius, perspėja apie juos ir automatiškai užblokuoja prieigą, taip apsaugodama nuo netyčinio užkrėtimo.
Interneto apsauga geba identifikuoti netikras el. parduotuves ar el. bankininkystės puslapius, kuriuose sukčiai bando išvilioti slaptažodžius, kortelių duomenis ir kitą jautrią informaciją.
Išbandykite paslaugą net 2 mėnesius nemokamai, o vėliau ji kainuos tik 1,50 €/mėn.
Tai paprastas, bet itin veiksmingas būdas naršyti saugiau ir apsaugoti savo duomenis.
• Pranešimas spaudai Prieš šventinį laikotarpį – padidėjusi sukčių aktyvumo banga internete pateiktas sistemoje Spaudos centras. Pranešimą spaudai paskelbė Splius
