Švietimo pokyčiai dažnai siejami su reformomis, dokumentais ar naujomis technologijomis. Tačiau retai susimąstome, kad šie pokyčiai prasideda ne tik ministerijų kabinetuose, strateginiuose planuose, bet ir gyvame mokslo procese, kuris dažnai lieka mažiau matomas visuomenėje. Tada, kai jauni tyrėjai drįsta klausti, o patyrę mokslininkai skiria laiko kartu ieškoti atsakymų.
Būtent tokia akademinė kultūra kryptingai auginama Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukacinių technologijų valdymo (EdTech) magistro studijose. Čia mokslinis tyrimas nėra formalus studijų etapas ar baigiamojo darbo prievolė. Jis tampa erdve dialogui, refleksijai ir bendram mokymuisi.
Apie EdTech studijų poveikį kalba skirtingi Edukologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojai ir mokslininkai – žmonės, kurie kasdien dirba su studentais, lydi jų tyrimus ir kartu su jais ieško atsakymų į švietimui aktualius klausimus.
Tyrimas – ne formalumas, o mokymosi būdas
Pasak MRU prof. dr. Romo Prakapo, EdTech studijose itin svarbu, kad studentai neperšoktų tiesiai prie sprendimų. Pirmiausia jie mokosi klausti: kodėl viena ar kita inovacija apskritai reikalinga, kam ji skirta ir kokį poveikį gali turėti.
Be tyrimų, anot prof. dr. Romo Prakapo, technologijos gali žavėti greitais pažadais. Nors dirbtinis intelektas šiandien yra neišvengiamas įrankis, tačiau būtent mokytojas, tyrėjas ar vadovas prisiima atsakomybę už tai, kaip technologijos naudojamos ugdymo procese. Todėl studijų metu daug dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, metodologiniam nuoseklumui, atsakomybei ugdyti. Šitaip naudojamos inovacijos gali tapti tvarios, o ne trumpalaikės.
Temos, kurios kyla iš realybės
Prof. dr. Irena Žemaitaitytė pabrėžia, kad dialogas tarp studentų ir mokslininkų yra abipusis procesas. Studentai į akademinę erdvę atneša tai, kas šiandien vyksta mokyklose ir kitose švietimo organizacijose, tai, su kuo jie susiduria savo darbe. Mokslininkai padeda šias patirtis reflektuoti tyrimų lygmeniu. Profesorė pabrėžia: „Mokymasis nesibaigia nei studentams, nei dėstytojams. Tai – viso gyvenimo procesas“.
Šį požiūrį atspindi ir EdTech studijų kontekste vykusioje mokslinėje konferencijoje pristatyti studentų darbai. Pasak prof. dr. Astos Railienės, tokie renginiai jauniesiems tyrėjams tampa svarbia mokymosi dalimi. Ne mažiau reikšminga nei paskaitos ar individualus darbas.
Prof. dr. A. Railienė atkreipia dėmesį, kad studentai konferencijoje mokosi pristatyti savo tyrimus ir priimti kritinį grįžtamąjį ryšį, argumentuoti sprendimus bei reflektuoti tyrimo ribas. Kalbėdami apie savo darbus viešai, studentai patys pradeda geriau suprasti, ką jau yra nuveikę, kur yra ribotumai ir kaip juos aiškiai įvardyti. Viešas pristatymas tampa savotišku savikontrolės mechanizmu, ugdančiu atsakomybę už savo teiginius. Taigi šis procesas padeda jiems augti kaip tyrėjams ir praktikams.
Konferencija taip pat tampa kokybės rodikliu pačiai programai. Pasak mokslininkės ir vienos iš Vilniaus progimnazijų direktorės dr. Linos Tamulytės, tai yra tas momentas, kai dar galima koreguoti tyrimus, kol dar nėra pervargimo, o studentai išlieka motyvuoti siekti aukštesnės baigiamųjų darbų kokybės. Tai ypač svarbu rengiant būsimus švietimo organizacijų vadovus, kuriems sprendimus teks priimti ne teoriniu, o kasdienės praktikos lygmeniu.
Apibendrindama savo patirtį, EdTech magistrantė Greta Drūtytė sako, kad EdTech studijos jai – kur kas daugiau nei profesinis tobulėjimas. Tai – asmeninio augimo kelionė, kurioje formuojasi technologinės ar vadybinės žinios ir mąstysena, lyderystė bei gebėjimas užtikrintai veikti nuolatinių pokyčių sąlygomis. Pasak jos, tai – studijos tiems, kurie nori kurti ateitį, o ne ją stebėti.
Žvilgsnis į priekį
Kalbėdami apie EdTech specialistų poreikį, mokslininkai vieningai sutaria: jis tik didės. Pasak EdTech programos vadovės prof. dr. Violetos Jegelevičienės, šiandien pastebima, kad technologijos vis giliau integruojasi į ugdymą, tačiau programa sąmoningai orientuojasi ne į darbo su konkrečiais įrankiais mokymą, o į gebėjimą atsirinkti, kritiškai vertinti ir prasmingai taikyti technologijas skirtinguose kontekstuose.
Konferencijos, mokslinės diskusijos ir praktika grįsti tyrimai tampa svarbiais argumentais, rodančiais programos brandą, aktualumą ir ilgalaikę perspektyvą. Todėl natūralu, kad svarstoma ir programos plėtra: galimybė Edukacinių technologijų valdymo magistro programos ir jos specializacijų studijas vykdyti ir MRU Sūduvos akademijoje.
„Tai būtų ne mechaninis programos perkėlimas, o jos brandos etapas: kai sukaupta patirtis, tyrimų kultūra ir bendruomenės dialogas gali tapti prieinami platesniam regionui“, – pabrėžia programos vadovė.
Tokios iniciatyvos, pasak mokslininkų, kyla ne iš formalių strategijų, o iš gyvo akademinio proceso: studentų klausimų, tyrimų rezultatų ir nuolatinio reflektavimo, kaip mokslas gali lengviau rasti kelią į praktiką.
Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
Nuotrauka: Lukas Kodis
