Europos Komisijos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius spalio 11 dieną paragino Europos Sąjungą ir Ukrainą rengti bei įgyvendinti savarankišką taikos strategiją. Jis taip reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuolius prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
A. Kubilius ragina nebelaukti JAV lyderystės
A. Kubilius pareiškė, kad ES kartu su Ukraina jau turėtų parengti ir įgyvendinti nepriklausomą strategiją taikai pasiekti.
Komisaro teigimu, ES iki šiol buvo vienintelė rimta Ukrainos finansinė rėmėja, tačiau tikėjosi, kad JAV politinė lyderystė padės užbaigti karą. LRT ir BNS pažymėjo, kad šis A. Kubiliaus pareiškimas veikiausiai išreiškė jo asmeninę poziciją, o ne oficialią ES politiką.
D. Trumpas taikos galimybes susiejo su Ukrainos vadovu
Spalio 10 dieną D. Trumpas paragino Ukrainą išsirinkti naują prezidentą, kuris esą galėtų sudaryti taikos susitarimą. Jis apkaltino V. Zelenskį nepasinaudojus ankstesnėmis galimybėmis užbaigti karą ir teigė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms prisidėjo prie dyzelino kainų augimo Jungtinėse Valstijose.
Šie pareiškimai nuskambėjo kitą dieną po to, kai D. Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė atverti kelią rusiško dyzelino tiekimui. Taip siekta sumažinti degalų kainas prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus.
V. Zelenskis sprendimą švelninti rusiško dyzelino sankcijas pavadino investicija į karo pratęsimą, o ne jo užbaigimą. Ukrainos ir Europos pareigūnai taip pat perspėjo, kad prekyba suteiktų Maskvai papildomų pajamų karui finansuoti.
D. Trumpas tvirtino, kad Rusija kontroliuoja 30 proc. Ukrainos teritorijos. Tačiau naujienų agentūra AP nurodė, kad nepriklausomi vertinimai rodo gerokai mažesnę – maždaug 20 proc. – dalį.
Paskelbtos „energetinės paliaubos“ iškart sukėlė abejonių
Spalio 11 dieną D. Trumpas paskelbė, kad Rusija ir Ukraina esą susitarė dėl nedelsiant įsigaliojusių „energetinių paliaubų“, tačiau nepateikė jų sąlygų. Maskva šio pareiškimo iš karto nekomentavo.
V. Zelenskis pareiškė sveikinantis tokią idėją, tačiau nurodė, kad po D. Trumpo pranešimo Rusija toliau atakavo energetikos infrastruktūrą Ukrainos sostinėje Kyjive ir šalies rytuose esančiame Charkive. Ukrainos prezidentas patvirtino, kad Kyjivas pasirengęs nebeatakuoti Rusijos energetikos infrastruktūros, jeigu Maskva prisiimtų ir vykdytų tokį pat įsipareigojimą.
Atsakydamas į raginimus pakeisti Ukrainos vadovą, V. Zelenskis pasiūlė surengti rinkimus, jeigu Rusija sutiktų su visiškomis 60 dienų paliaubomis ir būtų užtikrintas saugus balsavimas.
Spalio 12 dieną Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai parėmė V. Zelenskį. E. Macronas taip pat apkaltino Rusiją trukdant susitarti dėl energetinių paliaubų. U. von der Leyen paskelbė, kad artimiausiame ES lyderių susitikime bus svarstomi Ukrainos finansavimo poreikiai, o tą savaitę ES ketino skirti papildomų lėšų Ukrainos dronams ir raketoms.
