Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius antradienį, spalio 20 dieną, pareiškė, kad oro gynybos stiprinimas turėtų tapti vienu Lietuvos prioritetų, o šias sistemas šalis turėtų plėtoti kartu su kitomis NATO rytinio flango valstybėmis.
Lietuva turėtų rodyti daugiau iniciatyvos
A. Kubilius LRT RADIJUI sakė, kad Europos Komisija skatina NATO rytinio flango valstybes bendradarbiauti oro gynybos srityje. Jo teigimu, Lietuva galėtų aktyviau tartis su kaimynėmis dėl bendrų sistemų ir remtis kitų valstybių patirtimi.
Eurokomisaras taip pat pasigedo aktyvaus Lietuvos dalyvavimo Europos diskusijose dėl būsimos kolektyvinės gynybos architektūros ir vadinamosios europinės NATO kolonos – stipresnio Europos valstybių vaidmens Aljanse.
Jo vertinimu, Lietuva ir kitos mažesnės Baltijos bei Vidurio Europos valstybės turėtų būti ypač suinteresuotos stiprinti Europos kolektyvinę gynybą, Jungtinėms Valstijoms mažinant karinį buvimą žemyne.
Gynybos biudžetas viršys 4,8 mlrd. eurų
Kalbėdamas apie 2027 metų valstybės biudžeto projektą, A. Kubilius pabrėžė, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų gynybai skiriamos lėšos turi būti panaudotos kuo efektyviau.
Projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Į šią sumą įtraukti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai ir daugiau kaip 896 mln. eurų sudarysiantis Valstybės gynybos fondas.
A. Kubilius pripažino, kad pagal gynybai skiriamą BVP dalį Lietuva 2027 metais išliks tarp Europos lyderių, tačiau pabrėžė, jog dar reikia nuveikti daugiau.
KAM pripažino mažų objektų aptikimo trūkumus
Eurokomisaras teigė nematęs įrodymų, kad Lietuvos oro gynyba galėtų patikimai susidoroti ne tik su vienu ar dviem bepiločiais orlaiviais, bet ir su keliolikos dronų spiečiumi.
Šis vertinimas nuskambėjo po spalio 18 dienos incidento, kai Panevėžio ir Šiaulių apskrityse dėl į Lietuvos oro erdvę patekusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenės ir ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus duomenimis, iš Lenkijos įskridęs ukrainietiškos kilmės dronas gabeno sprogmenis. Jo nuolaužos Pasvalio rajone apgadino automobilį, tačiau žmonės nenukentėjo.
Krašto apsaugos ministerija pripažino, kad dabartinės Lietuvos stebėjimo priemonės nepakankamai efektyviai aptinka mažus ir žemai skrendančius objektus. Vis dėlto ministerija atmetė teiginį, kad egzistuoja viena konkreti techninė spraga ar „akloji zona“.
KAM teigimu, nuo 2025 metų lapkričio plėtojama daugiasluoksnė integruota oro erdvės gynybos sistema, apimanti stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir esminės infrastruktūros apsaugą. Papildomi trumpojo nuotolio ir pasyvieji radarai Lietuvą turėtų pasiekti per kelerius metus, o bandomosios dronų-perėmėjų partijos – per 6–9 mėnesius nuo sutarčių pasirašymo.
Lietuva taip pat derasi su Lenkija dėl ten gaminamų artimojo nuotolio oro gynybos sistemų „Piorun“ įsigijimo. Spalio 13 dieną KAM paskelbė, kad šis susitarimas pasiekė baigiamąjį etapą.
