Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas
Gruodį akcijų rinkos svyravo ir mėnesio rezultatas neatitiko istorinio optimistinio scenarijaus. Vis dėlto, mėnesio pabaigoje daugelis akcijų brango, taip užtvirtindamos optimistinius 2026 m. lūkesčius. Taip pat šiems metams nukeltas klausimas: „kas geriau – tikras auksas ar kripto „auksas“?“, mat gruodį „Bitcoin“ kaina krito, o auksas ir sidabras brango.
Neutralus gruodis ir optimistinis planas 2026-iesiems
Gruodį pokyčiai finansų rinkose nebuvo dideli: vertinant eurais, bendras akcijų indeksas atpigo 0,2 proc., o obligacijų – 0,4 proc. Tarp atskirų instrumentų išsiskyrė 25 proc. brangęs sidabras ir apie 5 proc. atpigęs „Bitcoin“. Centrinių bankų keliai vėl išsiskyrė: JAV Federalinių Rezervų Bankas (FED) sumažino pinigų politikos palūkanų normas, Europos centrinis bankas jų nekeitė, o Japonijos – padidino. Tikėtina, kad ir 2026 m. pinigų politikos kryptys nesikeis: JAV turėtų mažinti palūkanas dar porą kartų iki 3 proc., ECB turėtų išlaikyti dabartinį 2 proc. lygį, o Japonijos bankas, spėjama, kad didins palūkanų normas dar vieną ar du kartus.
Žvilgsnis atgal
Pasaulyje 2025 m. nebuvo ramūs, pagrindinės temos ir pokyčiai sukosi apie aktyvią ir dažnai nenuspėjamą JAV prezidento Donaldo Trumpo prezidentavimo pradžią, saugių investicijų paiešką, kur auksas, (o dar labiau sidabras) pasirodė nepalyginamai geriau nei kripto turtas, ir sparčią (galimai net artėjančią prie burbulo) dirbtinio intelekto technologijų plėtrą.
D. Trumpas nuo pirmųjų inauguracijos dienų nusprendė imtis tarptautinės prekybos reguliavimo ir paskelbė įvesiantis papildomus importo į JAV muitus daugeliui šalių ir prekių. Tiesa, po agresyvaus starto ir staigaus akcijų kainų kritimo D. Trumpo kalbos ir politika švelnėjo, muitai buvo atidėti ar sumažinti, o metų pabaigoje vis dažniau buvo linkstama prie kompromiso o ne konfrontacijos. Atitinkamai ir akcijų rinkos, kovą-balandį nukritusios apie 20 proc., gana greitai atsistatė ir metus baigė artima prognozuotai 7,9 proc. grąžai (vertinant euro kursu). Visgi D. Trumpo nenuspėjamumas, kritika FED vadovui J. Powelui ir siekis tiesiogiai įtakoti pinigų politiką nebuvo palankus JAV doleriui, kurio vertė euro atžvilgiu per metus krito apie 13 proc. Dolerio pigimas atitinkamai mažino įspūdingą 17,9 proc. JAV akcijų grąža Europos investuotojams.
Pingantis JAV doleris, didėjanti valstybių skola ir geopolitiniai neramumai vertė investuotojus ieškoti naujų saugią investiciją atitinkančių instrumentų. Metų viduryje „Bitcoin“, aukso ir sidabro kaina buvo padidėjusi panašiai (apie 25 proc.) tačiau metų pabaigoje pasitikėjimas kripto turtu mažėjo, o sidabro ir aukso paklausa augo. Tad 2025-ieji buvo grįžimo prie tradicinių tauriųjų metalų kaip saugios investicijos statuso metai: per metus, vertinant eurais, sidabras brango 119 proc., auksas 45 proc., o „Bitcoin“ atpigo 18 proc.
Technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra ir toliau sudarė didelę šalių ekonomikos ir akcijų rinkos augimo dalį. Tiesa, pernai technologijų srityje stipriai ūgtelėjo Kinijos ir Azijos konkurentai. Pavyzdžiui, Kinijos „Cambricon“ technologijų kompanijos akcijos brango apie 106 proc. o „Nvidia“ „tik“ 39 proc. o elektromobilių gamintojai „BYD“ ir „Geely“ jau stipriai lenkia „Tesla“ pardavimus. Tačiau ir dirbtinio intelekto lyderių tolesnis augimas nėra užtikrintas. Nors daugelis įmonių kalba apie šių technologijų naudojimą, nedaugelis iš jų renkasi mokamas paslaugas. Be to, didelė dalis naujų investicijų finansuojama skolos pagalba, o pagrindinės įmonės priklausomos viena nuo kitos ir nuo technologijų poreikio ateityje. Metų pabaigoje „Oracle“ kompanijos akcijos krito, o skolos palūkanų normos didėjo, pasigirdus gandams, kad sparti „Oracle“ duomenų centrų, statomų „Open AI“ poreikiams, plėtra yra finansuojama iš numatomų ateities pajamų, kurios nėra garantuotos. Tikėtina, kad dirbtinio intelekto tema išliks labai aktuali ir 2026 m., o tai gali didinti bendros rinkos svyravimus.
2025 metais (kaip, beje, ir 2024 m.) rinkos vėl buvo negailestingos ESG (angl. Environmental, Social & Governance) investicijoms. Didelė JAV rinkos koncentracija, kuomet išskirtinai brango tik keleto kompanijų akcijos, Kinijos konkurencija bei JAV posūkis priešinga nuo „žalumo“ kryptimi, po D. Trumpo išrinkimo JAV prezidentu lėmė mažėjančią investuotojų paklausą žalioms investicijoms, o ESG akcijų indekso grąža buvo apie 7 proc. mažesnė nei tradicinių akcijų.
„Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondų grąžą daugiausiai lėmė pasaulio rinkos, tad investuotojai į pensijų fondus gali pasidžiaugti dar vienais gerais metais. Akcijų pensijų fondai per metus uždirbo 5,6–7,6 proc., o konservatyvūs obligacijų fondai apie 3,4–3,6 proc. Subalansuotų fondų grąža svyravo tarp šių skaičių. „Luminor Tvari Ateitis“ pensijų fondas investuojantis į aukščiausius ESG standartus atitinkančias kompanijas, uždirbo kiek mažesnę – 2,5 proc. – grąžą.
Baltijos šalyse tendencijos išsiskyrė
Baltijos šalyse 2025-ieji metai pasižymėjo didesne nei vidutinė infliacija: 3,8 proc. Lietuvoje ir Latvijoje ir net 4,9 proc. Estijoje (lyginant su 2,1 proc. Euro zonos infliacija) bei kiek didesniu nei euro zonos ekonominiu augimu Latvijoje ir Lietuvoje. Akcijų rinkos labiausiai brango Lietuvoje (net 25 proc.) ir Estijoje (18 proc.),o Latvijos biržoje akcijos kiek atsiliko ir brango 6,5 proc. Tolesnis Baltijos šalių ekonomikos augimas labai priklausys nuo euro zonos, o Lietuvoje papildomo trumpalaikio optimizmo gali atnešti iš II pensijų pakopos atsiimami pinigai, tačiau ilgalaikės tendencijos rodo lėtėjantį augimą.
Ko laukti ateityje
Tikėtina, kad gruodis atskleidė dalį 2026 metais laukiamų tendencijų. Pagrindinis klausimas – ar kelis pastaruosius metus stipriai augantis technologijų ir dirbtinio intelekto sektorius sugebės užtikrinti pakankamą pritaikomumą ir pajamų pritraukimą, kuris padengtų dabartines išlaidas. Ekonomiką švelniai skatinti turėtų JAV FED pinigų politikos palūkanų normų mažinimas, tad spaudimas dolerio silpnėjimui liks (nors ne toks didelis kaip 2025 m.). Prognozuojama, kad euras turėtų svyruoti tarp 1,20–1,25 JAV dolerių.
Na, o akcijų rinkoms dauguma analitikų prognozuoja gerus metus. JAV „S&P“ akcijų indeksas turėtų brangti apie 9 proc. ir tik vienas iš trisdešimties „Bloomberg“ analitikų prognozuoja „S&P” indekso kritimą 23 proc. Bendras pasaulio akcijų indeksas turėtų brangti standartinius 6–7 proc., o obligacijų indeksai turėtų kaupti 3–5 proc. grąža.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.
