Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas nepritaria siūlymui grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui. Pasak jo, valstybė neturėtų apmokėti dalies išlaidų už galinčius susimokėti gyventojus, o parama turėtų būti skiriama tik įvertinus jos poreikį.
Sysas siūlo remti tik pagalbos stokojančius gyventojus
„Valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų mokėti už tuos, kurie gali patys susimokėti. Aš esu šalininkas, kad pagalba turėtų būti testuojama ir pagalbą turėtų gauti tik tie, kam ta pagalba reikalinga“, – rugsėjo 21 dieną LRT radijui sakė A. Sysas.
Pagal 2026 metais galiojančią tvarką nepasiturintiems gyventojams kompensuojama normatyvinė šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 466 eurų kiekvienam šeimos nariui arba 699 eurų vienam gyvenančiam asmeniui.
Kompensacija gali būti skiriama nepriklausomai nuo būsto šildymo būdo – naudojantis centralizuotai tiekiama šiluma, malkomis, dujomis ar elektra. Sprendžiant, ar žmogui priklauso parama, taip pat vertinamas jo turimas turtas.
A. Syso nuomone, tokios tikslinės kompensacijos yra teisingesnės už visiems centralizuoto šildymo vartotojams taikomą PVM lengvatą. Jis pažymėjo, kad dalis žmonių gyvena nuosavuose namuose ir centriniu šildymu nesinaudoja, todėl visuotinė lengvata sukurtų nelygybę tarp gyventojų.
Komiteto pirmininkas ragino atsižvelgti ir į valstybės finansinę padėtį. „Gyvename į skolą. Šių metų mūsų biudžetas yra 5 mlrd. minuse. Suprantu, kad galima toliau daryti išlygas, lengvatas, bet jas reikia kažkuo padengti ir tas padengimas vėl kainuos mums visiems“, – teigė jis.
Patvirtintame 2026 metų valstybės biudžete kartu su Europos Sąjungos lėšomis numatyta 21,1 mlrd. eurų pajamų ir 27,5 mlrd. eurų išlaidų. Valdžios sektoriaus deficitas prognozuotas ties 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
Anušauskas siūlo sugrąžinti 9 proc. tarifą
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Arvydas Anušauskas rugsėjo 17 dieną įregistravo projektą, kuriuo siūloma gyvenamosioms patalpoms tiekiamai šilumai ir projekte numatytais atvejais su ja susijusiam karštam vandeniui vėl taikyti 9 proc. PVM.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šilumos energijai vietoje ankstesnio 9 proc. lengvatinio tarifo taikomas standartinis 21 proc. PVM. Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimu, dėl šio pakeitimo vidutinė mėnesio sąskaita renovuotame daugiabutyje padidėjo apie 5 eurus, o nerenovuotame – apie 10 eurų.
A. Anušauskas projektą grindžia didėjančiomis būtinosiomis gyventojų išlaidomis. Parlamentaro teigimu, mažesnis tarifas galėtų sumažinti ne tik galutines šildymo sąskaitas, bet ir kompensacijų poreikį.
Jo pranešime taip pat remiamasi ekspertų prognoze, kad dėl brangstančių dujų ir biokuro trūkumo šiluma galėtų brangti iki 30 proc. Tai platesnis įvertis nei Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus prognozuojamas 15–20 proc. sąskaitų augimas.
Šildymo sąskaitos gali didėti 15–20 proc.
V. Lukoševičiaus vertinimu, dėl pabrangusio biokuro ir gamtinių dujų pats šilumos energijos vienetas, atsižvelgiant į tuometes žiemos mėnesiams perkamo kuro kainas, galėtų brangti apie 20 proc.
Galutinės gyventojų sąskaitos priklausys ir nuo oro temperatūros. Jeigu 2026–2027 metų žiema bus švelnesnė už ankstesnę, mažesnis šilumos suvartojimas galėtų iš dalies atsverti kainos augimą. Todėl asociacijos vadovas prognozuoja, kad sąskaitos vidutiniškai gali padidėti apie 15–20 proc.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2025–2026 metų šildymo sezono vidutinė temperatūra buvo –1,4 laipsnio Celsijaus. Palyginti, 2019–2020 metų sezoną ji siekė +3,2 laipsnio.
Tipinio 60 kvadratinių metrų sovietinės statybos buto vidutinės šildymo išlaidos praėjusį sezoną siekė apie 130 eurų per mėnesį. 2020 metais tokio būsto šildymas vidutiniškai kainavo maždaug 50 eurų.
2026 metų rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 8,07 cento už kilovatvalandę be PVM. Ji buvo 0,49 proc. mažesnė nei rugpjūtį, tačiau 27,49 proc. didesnė nei prieš metus, kai siekė 6,33 cento.
Paskutinę rugpjūčio savaitę biokuras kainavo 27,93 euro už megavatvalandę – 54,3 proc. daugiau nei prieš metus. Šis kuras sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos centralizuotos šilumos gamybai naudojamo kuro. Rugsėjį iš 49 reguliuojamų šilumos tiekėjų kainas padidino 34, sumažino penki, o dešimt jų nekeitė.
