Apdovanoti viešųjų finansų temomis mokslo darbus rašę studentai
Finansų ministerijos organizuotame mokslo darbų konkurse nugalėję studentai ir jų darbų vadovai apdovanoti piniginėmis premijomis. Konkursui savo baigiamuosius mokslo darbus viešųjų finansų temomis pateikę ir nugalėję studentai nagrinėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį lemiančius veiksnius, kaupimo principu pagrįstos apskaitos poveikį valstybės fiskaliniam balansui, kūrė pelno mokesčio prognozavimo modelį.
„Suprasdami viešuosius finansus galime aiškiau matyti, kaip surenkami mokesčiai ir kitos pajamos, kaip formuojamas biudžetas ir kokį poveikį tai turi mūsų kasdieniam gyvenimui. Džiaugiamės, kad konkurse dalyvavę studentai domisi viešaisiais finansais. Jų baigiamieji darbai rodo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos ruošia ateities viešųjų finansų profesionalus, galinčius prisidėti prie tvaresnio šalies ekonomikos kūrimo ir efektyvesnio valstybės išteklių valdymo“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Finansų ministerija apdovanojo šiuos studentus ir jų darbų vadovus:
I vieta magistro baigiamojo darbo kategorijoje – Austė Timinskaitė, Vilniaus universitetas. Darbo tema – „Pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį lemiančių veiksnių vertinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje“, darbo vadovas – doc. dr. Egidijus Bikas.
I vieta bakalauro baigiamojo darbo kategorijoje – Mantas Gritė, Vilniaus universitetas. Darbo tema – „Pelno mokesčio Lietuvoje prognozavimo modelis“, darbo vadovas – dr. Nerijus Černiauskas.
II vieta magistro baigiamojo darbo kategorijoje – Iveta Siniūtė, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Darbo tema – „Kaupimo principu pagrįstos apskaitos fiskalinė nauda viešajame sektoriuje: generalizuotas sintetinės kontrolės metodas (anglų k.)“, darbo vadovas – doc. dr. Pijus Krūminas.
Konkurse galėjo dalyvauti aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) studentai, apgynę universitetinio bakalauro, profesinio bakalauro ar magistro darbus, kuriuose nagrinėjamos viešųjų finansų temos: valstybės piniginių išteklių valdymas Lietuvoje arba Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse – tikslingumas, efektyvumas, nauda ekonomikai ir visuomenei; valstybės finansų valdymas ir valstybės skola; savivaldybių finansų valdymas, sąsaja su gyvenimo kokybės rodikliais; viešojo sektoriaus subjektų finansinė apskaita ir atskaitomybė.
Konkurso nugalėtojai pretendavo pasidalyti piniginių premijų prizinį fondą, kurį sudaro 9-i einamųjų metų VDU (vidutiniai darbo užmokesčiai). Iš viso piniginėmis premijomis buvo numatyta apdovanoti 6-is mokslo darbų autorius – 2 magistro, 2 bakalauro ir 2 profesinio bakalauro darbo autorius bei jų vadovus. Kiekvienoje kategorijoje už 1 vietą skiriama 2 VDU piniginė premija, už 2 vietą – 1 VDU piniginė premija (studentui skiriama 70 proc. piniginės premijos, darbo vadovui – 30 proc.).
Studentų darbai vertinti pagal šiuos kriterijus: baigiamojo darbo atitiktis konkurso temai; svetainėje www.lietuvosfinansai.lt skelbiamų duomenų panaudojimas baigiamajame darbe; mokslo darbo aktualumas ir naujumas, praktinis išvadų pritaikomumas; baigiamojo darbo struktūra, jame naudoto tyrimo duomenų analizės kokybė, literatūra; išvadų ir pasiūlymų pagrįstumas. Darbus vertino finansų ministro įsakymu sudaryta komisija.
Planuojama, kad panašus Finansų ministerijos mokslo darbų konkursas viešųjų finansų temomis bus organizuojamas kasmet.
Apie studentų baigiamuosius mokslo darbus:
A. Timinskaitė savo baigiamajame mokslo darbe išanalizavo PVM atotrūkį lemiančius veiksnius ES ir Lietuvoje, įvertino jų poveikį ir pateikė rekomendacijas PVM atotrūkio mažinimui.
Atlikus PVM atotrūkį lemiančių veiksnių vertinimą nustatyta, kad PVM atotrūkį ES ir Lietuvoje veikia skirtingi veiksniai: Lietuvos kontekste reikšmingi veiksniai – korupcijos indeksas bei infliacija (paaiškina apie 96 proc. PVM atotrūkio Lietuvoje variacijos), ES kontekste reikšmingas veiksnys – vyriausybės efektyvumas (paaiškina apie 91 proc. PVM atotrūkio ES variacijos). A. Timinskaitė savo baigiamajame darbe teigia, kad norint sumažinti PVM atotrūkį Lietuvoje, svarbu atkreipti dėmesį į infliacijos lygį ir korupcijos mažinimo strategijas, derinti duomenų rinkimo modernizavimą, nuolatinę analizę ir lankstų strategijų pritaikymą, atsižvelgiant į kintančius ekonominius bei socialinius veiksnius.
M. Gritė, išnagrinėjęs mokslinę literatūrą, susijusią su pelno mokesčio prognozavimu, sukūrė ir aprašė metodologiją Lietuvos pelno mokesčio pajamų prognozavimui.
Pasirinkus optimalų prognozinį modelį, į kurį buvo įtrauktas pelno mokesčio tarifo pasikeitimo modeliavimas, gautos prognozės parodė, jog pelno mokesčio pajamos per ateinančius ketverius metus kas metus vis turėtų didėti, ypač pasikeitus pelno mokesčio tarifui. Prognozuotos modelio reikšmės rodo, jog pelno mokesčio pajamos lenks prognozuojamą infliaciją, kas reiškia, jog valstybė surinks daugiau grynųjų pajamų į biudžetą.
I. Siniūtė savo baigiamuoju mokslo darbus siekė įvertinti, kaip kaupimo principu pagrįstos apskaitos sistemos įgyvendinimas paveikia nacionalinį fiskalinį balansą ir koks yra šio poveikio mastas.
Darbe pasiūloma metodika, leidžianti įvertinti kaupimo principu pagrįstos apskaitos naudą. Nors darbe pateikiamas kritiškas požiūris dėl kaupimo principu pagrįstos apskaitos taikymo viešajame sektoriuje ir potencialios naudos (tyrimo rezultatai rodo, kad apskaitos sistemos pakeitimas neturi statistiškai reikšmingo poveikio nacionaliniam fiskaliniam balansui), atliktas tyrimas suteikia papildomų vertingų įžvalgų viešojo sektoriaus subjektams ir politikos formuotojams, svarstantiems apie apskaitos reformos įgyvendinimą.
Apie svetainę lietuvosfinansai.lt:
· Finansų ministerijos valdoma svetainė lietuvosfinansai.lt – svarbus įrankis skaidriam viešųjų finansų valdymui ir galimybė visuomenei geriau suprasti valstybės finansus. Čia galima rasti atsakymus į daugelį visuomenei aktualių klausimų. Kiek mokesčių ir kitų pajamų surenkama ir kur šios lėšos išleidžiamos? Kiek vertas yra nacionalinis turtas bei kokie yra įsipareigojimai? Kiek valstybės biudžetinės įstaigos išleidžia už įsigytas prekes ar gautas paslaugas bei kam už jas sumoka? Kuriose Lietuvos savivaldybėse gyvenimo kokybė aukščiausia? Visa tai ir dar daugiau galima rasti šioje svetainėje.
· Svetainėje pateikiami valstybės, savivaldybių, Sodros, Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų vykdymo, detalių mokėjimų prekių ir paslaugų tiekėjams, finansinių ataskaitų ir kiti duomenys nuo 2015 m. Čia taip pat suteikiama unikali galimybė analizuoti savivaldybių veiklą: jų pajamas, išlaidas, finansinių ataskaitų duomenis ir gyvenimo kokybės rodiklius. Be to, galima nagrinėti savivaldybių savarankiškų pajamų duomenis bei išlaidų atotrūkius.
Papildoma informacija:
2023 m. studentų baigiamųjų darbų viešųjų finansų tema konkurso nugalėtojus rasite čia, 2024 m. – čia.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
