Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus. Naujausi Užimtumo tarnybos (UT) duomenys rodo, kad įmonių vadovai nusiteikę mažiau optimistiškai nei prieš metus. Kas septinta įmonė planuoja mažinti paslaugų apimtis, o kas devinta – darbuotojų skaičių. Palyginimui, pernai tokių įmonių buvo atitinkamai kas vienuolikta ir keturiolikta.
UT atstovė Milda Jankauskienė teigia, kad atlikus kasmetinį darbdavių nuomonės tyrimą, kuriame dalyvavo 2,6 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, iš kurių 200 veikė apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, paaiškėjo, kad keičiasi ir įmonių įvardijami iššūkiai. Nors sumažėjo įmonių, besiskundžiančių didelėmis energijos sąnaudomis ar infliacija, tačiau išaugo susiduriančių su sunkumais dėl darbo užmokesčio didinimo ir pardavimų mažėjimo.
„Praėjusiais metais kas antras darbdavys kaip didžiausią problemą įvardijo darbo užmokesčio didinimą ir produktų brangimą. Kas trečias susidūrė su sunkumais dėl energijos sąnaudų ir minimalaus darbo užmokesčio augimo, o kas ketvirtas – dėl pardavimų mažėjimo“, – teigė UT direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė, paminėdama, kad nemažai įmonių skundėsi dėl augusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Darbuotojų paklausos pokyčiai taip pat atspindi santūresnes nuotaikas sektoriuje. 2024 m. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės paskelbė 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų – dešimtadaliu mažiau nei 2023 m. Nors terminuoto darbo pasiūlymų skaičius išliko stabilus, ilgalaikiam darbui darbuotojų ieškota mažiau, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas. Išimtis – Palanga, kur vasaros sezono metu darbo pasiūlymų skaičius augo.
Nepaisant sumažėjusios darbuotojų paieškos, įtampa dėl darbuotojų trūkumo išlieka aktuali. Kas antra įmonė nurodė patirianti sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamų darbuotojų, ir prognozuoja, kad ši problema išliks ir šiemet. Ypač trūksta kvalifikuotų darbuotojų, pavyzdžiui, vien virėjams 2024 m. buvo paskelbta 5,2 tūkst. laisvų darbo vietų, o ieškančių darbo šioje srityje buvo perpus mažiau. Taip pat trūksta padavėjų, barmenų, greitojo maisto ruošėjų ir virtuvės pagalbininkų.
Įmonės personalo trūkumą sprendžia įdarbindamos užsieniečius. Šiuo metu sektoriuje dirba 5,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš kurių didžioji dalis (2,4 tūkst.) – virėjai. Dauguma užsieniečių yra ukrainiečiai (3,2 tūkst.), taip pat dirba baltarusiai, indai, kartvelai ir kirgizai.
Apibendrinant, Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad apgyvendinimo ir maitinimo sektorius susiduria su iššūkiais, tokiais kaip darbuotojų trūkumas, minimalios mėnesio algos augimas, brangstantys produktai ir mažėjantys pardavimai.
