Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Architektūros, Lietuvos architektų rūmų, Želdynų ir Sodininkų bendrijų įstatymų pakeitimų paketą, kuris leis kurti tvaresnę ir kokybiškesnę aplinką miestuose bei kitose urbanizuotose teritorijose, didinti jų atsparumą klimato kaitos iššūkiams.
Šiuo metu želdynų projektus gali rengti ir vadovauti jiems įvairūs specialistai – nuo biologų iki agronomų. Nors šių sričių žinios yra vertingos, jų studijų programos ne visada apima kompleksiškas kraštovaizdžio kūrimo, infrastruktūros, mažosios architektūros ar klimato adaptacijos žinias. Augant visuomenės ir savivaldos lūkesčiams dėl kokybiškos aplinkos ir augančio poreikio taikyti gamta grįstus sprendimus miestuose, tapo būtina aiškiai nustatyti kraštovaizdžio architektų darbo lauką ir kvalifikacinius reikalavimus.
Aplinkos ministerija parengtose pataisose siūlo kraštovaizdžio architektų veiklą aiškiai reglamentuoti, nustatant specifines veiklos sritis, kuriose jų kompetencija yra svarbi. Numatoma, jog šie specialistai privalomai įsitrauks į tas sritis, kuriose būtina užtikrinti kokybiškus ir ilgalaikius želdynų sprendinius – nuo viešųjų erdvių, skverų ir parkų iki kvartalinės renovacijos projektų ar pramoninių teritorijų konversijų. Planuojama, kad šių specialistų veiklą reguliuos Lietuvos architektų rūmai (LAR).
Pataisose siūloma įteisinti kraštovaizdžio architekto sąvoką, numatyti jų specifinį vaidmenį statybos procesuose. Nustatoma, kad šią veiklą gali vykdyti asmenys, įgiję atitinkamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, apimantį tiek menines, tiek technines disciplinas.
Planuojama, kad nuo šių pakeitimų įsigaliojimo 2027 metais želdynų projektų vadovavimui bus privalomas kraštovaizdžio architekto atestatas arba želdynų projektų rengimo vadovo pažymėjimas (ŽPRV), o nuo 2033 ŽPRV nebeliks. Šis pereinamasis laikotarpis suteikiamas, kad šiuo metu dirbantys specialistai galėtų įgyti tinkamą kvalifikaciją ar pasiruošti atestacijai pagal naujus reikalavimus.
Kraštovaizdžio architektai taps pilnateisiais LAR nariais. Bus ne tik sugriežtinta jų kvalifikacijos priežiūra, bet jiems bus taikomas profesinės veiklos etikos kodeksas.
Tikimasi, kad šie pakeitimai skatins glaudesnį pastatų architektų ir kraštovaizdžio architektų darbą jau pradinėse projekto stadijose. Tai leis pasiekti, kad pastatai ir jų aplinka funkcionuotų kaip vientisa, darni, ekologiškai tvari sistema.
Želdynų įstatymo pakeitimais bus užpildytos teisinio reguliavimo spragos dėl atsakomybės už neteisėtą želdinių naikinimą. Numatomi pakeitimai sudarys sąlygas aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms tiesiogiai taikyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas sankcijas už savavališką asmenims nepriklausančių, net ir nesaugotinų želdinių šalinimą.
Parengtuose Architektūros įstatymo pakeitimuose numatyta esminių naujovių dėl architektūrinių konkursų organizavimo, siekiant didinti viešųjų erdvių ir pastatų projektavimo kokybę. Savivaldybių tarybos bus įpareigotos per 2 metus nuo įstatymo įsigaliojimo nustatyti konkrečius atvejus savo teritorijose, kada architektūriniai konkursai yra privalomi. Taip pat būtų numatyta, kad architektūrinių konkursų laimėtojai įgyja pirmenybę derybose dėl tolesnio projektavimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, kas užtikrina projekto vientisumą nuo idėjos iki realizavimo.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šių įstatymų projektų galima teikti iki vasario 3 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
