Argentinos šiaurės Patagonijoje esančio Valdeso pusiasalio pakrantėse rasta dešimtys negyvų pietinių tikrųjų banginių jauniklių. Čubuto provincijos valdžia ir mokslininkai tiria, ar neįprastai didelį jų mirtingumą galėjo sukelti sisteminę infekciją sukelianti jūrinė bakterija.
Specialistai tikrina pakrantes ir tikslina aukų skaičių
Pirmieji jauniklių gaišimo atvejai užfiksuoti 2026 metų birželį, o rugsėjo pabaigoje netoli Argentinos uostamiesčio Puerto Madrino per kelias dienas aptikta dar dešimtys gaišenų.
Galutinis nugaišusių gyvūnų skaičius kol kas nenustatytas. Specialistai tikrina pakrantes ir lygina radinių duomenis, kad skirtingose vietose pastebėtos tos pačios gaišenos nebūtų įtrauktos į apskaitą kelis kartus.
Argentinos nacionalinės mokslinių ir techninių tyrimų tarybos CONICET mokslininkas Mariano Coscarella šio sezono jauniklių mirtingumą apibūdino kaip neįprastai didelį. Pasak jo, visiškai atmesti žmogaus veiklos poveikio dar negalima, nors provincijos valdžia šiuo metu neturi įrodymų, kad būtent jis sukėlė žūtis.
Pirminiai tyrimai sustiprino bakterinės infekcijos versiją
Čubuto provincijos aplinkos sekretorius Juanas José Rivera teigė, kad per pirminius tyrimus aptikta įprastai jūros vandenyje esanti bakterija. Vis dėlto rašytinės laboratorijos išvados dar laukiama, todėl bakterinė infekcija tebėra darbinė, o ne galutinai patvirtinta hipotezė.
Riveros teigimu, visi nustatyti atvejai apėmė jauniklius, o ne suaugusius banginius. Mokslininkai dabar siekia išsiaiškinti, kodėl šį sezoną jaunikliai tapo tokie pažeidžiami.
Veterinarai, anot M. Coscarellos, taip pat tiria galimą erizipelo protrūkį. Viena iš juos dominančių bakterijų yra Erysipelothrix rhusiopathiae. 2016 metais paskelbtame tyrime ši bakterija buvo aptikta dviejų 2013 metais tirtų jauniklių žaizdose, siejamose su kirų atakomis. Tačiau tas tyrimas neatskleidė, kaip gyvūnai užsikrėtė, ir neįrodė, kad bakterija sukėlė jų mirtį.
Dabartinis gaišimas gali viršyti 2012 metų rekordą
Banginių apsaugos instituto duomenimis, 2012 metais Valdeso pusiasalyje nugaišo 113 jauniklių. Tai buvo didžiausias užfiksuotas jų skaičius tiek šioje pietinių tikrųjų banginių populiacijoje, tiek visoje rūšyje. Preliminarūs 2026 metų duomenys leidžia manyti, kad dabartinis gaišimas gali būti dar didesnio masto, tačiau tam patvirtinti būtina baigti apskaitą.
Čubuto valdžia pažymi, kad dalis jauniklių nugaišta kasmet, o jų skaičius skiriasi tarp sezonų ir net per tą patį sezoną. Todėl poveikį visai populiacijai reikės vertinti atsižvelgiant ir į gimusių jauniklių skaičių. Rugsėjo 6 dieną per pirmąjį sezono surašymą iš oro Čubuto pakrantėje užfiksuoti 1 375 pietiniai tikrieji banginiai, tarp jų – 409 jaunikliai.
Banginių apsaugos institutas Valdeso pusiasalyje vykdo jau 56-ąjį lauko tyrimų sezoną. Per penkis dešimtmečius mokslininkai sukaupė daugiau kaip 5 500 atskirų banginių gyvenimo istorijų duomenis.
Pietiniai tikrieji banginiai prie Argentinos, Brazilijos ir Urugvajaus krantų atplaukia daugintis ir auginti jauniklių. Maždaug 3 600 kvadratinių kilometrų ploto Valdeso pusiasalio ramios įlankos taip pat svarbios pietiniams jūrų drambliams ir pietiniams jūrų liūtams. Ši teritorija 1999 metais įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
