„Artea“ bankas spalio 8 d. sumažino 2026 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc. Vidutinės metinės infliacijos prognozė taip pat sumažinta – nuo birželį numatytų 5,5 iki 5,3 proc.
Aukšta infliacija išsilaikys ir artimiausiais mėnesiais
Rugsėjį išankstinė metinė infliacija Lietuvoje siekė 6,1 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje, kurios vidurkis sudarė 3,8 proc. Per mėnesį kainos Lietuvoje pakilo 0,9 proc., tačiau galutiniai rugsėjo duomenys dar gali būti patikslinti.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įspėjo, kad artimiausi mėnesiai taip pat bus aukštos infliacijos laikotarpis. Pagrindiniu kainų augimo varikliu ji įvardijo energijos išteklių, degalų ir šildymo brangimą. Rugsėjį energijos metinė infliacija euro zonoje siekė 18,8 proc.
Bankas prognozuoja, kad prekių ir paslaugų infliacija šiemet bus beveik vienoda. Ekonomistės vertinimu, tai rodo, jog energijos brangimas palaipsniui persiduoda kitoms prekių kategorijoms.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, infliacinį spaudimą sustiprino ir tai, kad Artimuosiuose Rytuose esančio Hormūzo sąsiaurio krizę Lietuva pasitiko jau turėdama aukštą bei chroniškai sparčią paslaugų infliaciją. Prie kainų augimo taip pat prisidėjo mokesčių pakeitimai.
2027 metų Lietuvos BVP augimo prognozę „Artea“ padidino nuo birželį skelbtų 2,1 iki 2,3 proc. Tačiau kitų metų infliacijos prognozė padidinta nuo 3 iki 3,5 proc.
Lietuvos bankas rugsėjį pateikė kiek nuosaikesnius skaičiavimus: 2026 metais numatė 2,7 proc. BVP augimą ir 5,1 proc. vidutinę metinę infliaciją pagal suderintą vartotojų kainų indeksą. 2027 metais centrinis bankas tikisi atitinkamai 2,4 ir 3,1 proc. rodiklių.
Darbo rinka išlieka atspari, o atlyginimai auga sparčiau
Oficialiais duomenimis, pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvos realusis BVP buvo 3,3 proc. didesnis nei prieš metus. „Artea“ vertinimu, nepaisant išorės šoko, darbo rinka išlieka atspari: pirmaisiais metų ketvirčiais užimtųjų skaičius didėjo, o nedarbas nukrito žemiau euro zonos vidurkio.
Birželį bankas prognozavo 8,2 proc. metinį darbo užmokesčio augimą, tačiau antrąjį ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas buvo 10,1 proc. didesnis nei prieš metus.
Viešajame sektoriuje bruto atlyginimai per metus padidėjo 11,3 proc., privačiajame – 9,6 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių antrąjį ketvirtį siekė 2628,2 euro, o atskaičius mokesčius – 1594,9 euro.
Aktyvi būsto rinka blogina jo įperkamumą
Rugsėjį Lietuvoje įregistruota 1,3 tūkst. individualių namų sandorių – 18 proc. daugiau nei prieš metus. Per tą patį mėnesį sudaryta 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 7,6 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.
Per pirmus devynis 2026 metų mėnesius butų pardavimų padaugėjo 2,4 proc., individualių namų – 9,8 proc., o žemės sklypų – 8 proc.
I. Genytė-Pikčienė perspėjo, kad dviženklis būsto kainų augimas blogina jo įperkamumą. Pasak ekonomistės, didžiausią poveikį jaučia pirmąjį būstą perkantys žmonės ir jaunos šeimos.
