Sausio 16 dieną Atviros Lietuvos fondas pradeda paskaitų ciklą, skirtą profesorės Irenos Veisaitės atminimui. Pirmosios, inauguracinės paskaitos svečias – kanadietis profesorius Michael Ignatieff kvies permąstyti liberalios demokratijos ateitį, visuomenių atsparumą ir laisvės idėją. Paskaita vyks Vilniaus universiteto Mažojoje auloje.
„Ši Atviros Lietuvos fondo iniciatyva gimė iš siekio išsaugoti ir tęsti profesorės Irenos Veisaitės – fondo iniciatorės ir vienos iš steigėjų – palikimą. Ji ypatingą dėmesį skyrė atviros visuomenės kūrimui ir laisvos Lietuvos stiprinimui per knygas, švietimą, kultūrą ir mokslą. Kasmet skaityti paskaitą bus kviečiami išskirtiniai pasaulio mąstytojai, atliepiantys jos puoselėtas vertybes ir kviečiantys diskusijai apie liberaliąją demokratiją bei atviros visuomenės idėjas“, – sakė Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė.
Pirmojoje, inauguracinėje paskaitoje, susirinkusiuosius sveikins Kanados ambasadorė Lietuvoje Janet Sautner, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. Po prof. M. Ignatieff paskaitos „Laisvės išbandymas: koks liberalus idealas reikalingas XXI amžiui“ (en. „Embattled Freedom: Reinventing the Liberal Ideal for the 21st Century” ) vyks I. Veisaitės anūko Michael Slavinsky moderuojama diskusija.
Atminimo paskaitų ciklo vizualinį identitetą taip pat sukūrė Irenos Veisaitės anūkas Daniel Slavinsky. Planuojama tokias paskaitas organizuoti kiekvienais metais simboliškai paminint I. Veisaitės gimimo datą, sausio 9 d.
Irena Veisaitė buvo viena ryškiausių moderniosios Lietuvos intelektualių. Akademinę veiklą ji derino su pilietine atsakomybe ir taip prisidėjo formuojant moralinį pagrindą, kuriuo rėmėsi Lietuvos demokratinė transformacija. Kolegos ir bičiuliai ją dažnai vadino spiritus movens – varomąja jėga, XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir vėliau kūrusia atvirą visuomenę Lietuvoje.
I. Veisaitė buvo išskirtinės tolerancijos žmogus, nuolat skatinusi dialogą ir tarpusavio supratimą. Ji tikėjo nuosekliu darbu ir kantrybe, pabrėžė atleidimo svarbą, pasisakė už santarvę ir galimybę atkurti tai, kas buvo sugriauta. Anot jos, tik tas žmogus, kuris geba įveikti Holokausto ir sovietinių represijų traumas bei jas vertinti nuoširdžiai ir objektyviai, gali būti iš tiesų laisvas. I. Veisaitė aktyviai veikė ne tik Lietuvoje – jos indėlis buvo pripažintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Šiemet sausio 16 d. 15 val. inauguracinė prof. M. Ignatieff paskaita vyks Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Aula Parva, Universiteto g. 3). Paskaitą organizuoja Atviros Lietuvos fondas drauge su Vilniaus universitetu, Kanados ambasada Lietuvoje ir Irenos Veisaitės šeima bei bendražygiais.
M. Ignatieffas – istorikas, eseistas ir viešasis intelektualas – jau kelis dešimtmečius nagrinėjantis, kaip žmonės neramiais laikais ieško orumo ir padorumo. 2016–2021 m. jis buvo Vidurio Europos universiteto (CEU) vadovas ir rektorius bei vadovavo jam vykstant lemtingai kovai dėl akademinės laisvės, kai Vengrijos vyriausybė siekė apriboti universiteto nepriklausomybę. Jo lyderystė pavertė CEU pasauliniu pilietinės drąsos ir tiesos gynimo simboliu. Šiomis vertybėmis grįsta tiek Atviros visuomenės fondų veikla, tiek ir I. Veisaitės humaniškos ir atviros Lietuvos vizija.
M. Ignatieffas taip pat buvo Kanados Liberalų partijos lyderis ir parlamento narys, dėstė Harvardo, Kembridžo, Toronto universitetuose ir CEU Vienoje. Kaip ir I. Veisaitė, kuri net sovietinės cenzūros sąlygomis įkvėpė ištisas Lietuvos studentų kartas, jis mokymą laiko moraline vertybe – tai būdas pažadinti kritinį mąstymą ir pilietinę atsakomybę. Abiem auditorija visada buvo tylios rezistencijos ir vilties erdvė.
Už demokratijos ir žmogaus teisių gynimą M. Ignatieffas apdovanotas „Dan David“ premija. Jis ir šiandien aktyviai rašo bei kalba apie tai, kaip liberaliosioms visuomenėms atsilaikyti prieš augantį politinį ir kultūrinį autoritarizmą. Vilniuje vyksiančioje paskaitoje jis nagrinės, kaip naujos autoritarizmo bangos Europoje ir Šiaurės Amerikoje kvestionuoja moralinius demokratijos pamatus – keičia tiesos sampratą, kultūrą ir pilietinį pasitikėjimą – ir kokias dorybes piliečiai bei institucijos turi iš naujo atrasti, kad visuomenės išliktų atviros ir humaniškos.
