Europarlamentaras Aurelijus Veryga liepos 29-ąją pareiškė nematantis poreikio pradėti naują parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽA kalėjimo Lietuvoje. Jo teigimu, tokia iniciatyva būtų „procesas dėl proceso“, nors po naujo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo dalis politikų ragina aplinkybes aiškintis iš naujo.
A. Veryga klausė, kokio tikslo būtų siekiama nauju tyrimu: ar ieškoma istorinės tiesos, ar norima „įgelti“ buvusiems politikams arba prezidentui. Politiko manymu, panašios istorinės aplinkybės ilgainiui paaiškėja savaime.
Jis taip pat sakė manantis, kad 98 proc. visuomenės politikams pasakytų „neužsiiminėti niekais“ ir dirbti kitus darbus. Tai buvo A. Verygos nuomonė, o ne apklausos rezultatas.
Paklaustas, ar Lietuvoje iš tiesų veikė toks kalėjimas, europarlamentaras atsisakė tai vertinti.
Diskusiją atnaujino liepos 7 dieną priimtas EŽTT sprendimas byloje „Al-Nashiri prieš Lietuvą“. Teismas nustatė, kad Saudo Arabijos pilietis Abd Al Rahim Hussein Al-Nashiri 2005–2006 metais daugiau nei penkis mėnesius buvo laikomas Lietuvoje veikusiame slaptame JAV CŽA objekte.
EŽTT taip pat konstatavo, kad Lietuvos institucijos prisidėjo prie jo perdavimo iš Lietuvos, nors buvo reali akivaizdaus teisingumo paneigimo ir mirties bausmės JAV rizika. A. R. H. Al-Nashiri priteista 30 tūkst. eurų neturtinei žalai, jo atstovams – 10 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms. Lietuvai nurodyta siekti JAV diplomatinių garantijų, kad jam nebūtų paskirta ir įvykdyta mirties bausmė.
Naujo tyrimo šalininkai, tarp jų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius, teigia, kad po naujo EŽTT sprendimo aplinkybes reikėtų aiškintis iš naujo.
2009 metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nenustatė, ar CŽA sulaikytieji buvo atvežti į Lietuvą, tačiau konstatavo, kad jų pervežimui sąlygos buvo. Lietuvos pozicija EŽTT bylose buvo, kad Antaviliuose veikė žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais gabenta ryšių įranga, ne žmonės.
