Automobilių registracijos mokestis Lietuvoje didėja, sukauptos didelės sumos, tačiau skaidrumo, kur tiksliai šie pinigai panaudojami, trūksta. Vien per 2024 metus į valstybės biudžetą surinkta daugiau nei 37 milijonai eurų.
Nuo sausio 9 dienos įsigaliojo atnaujintas automobilių registracijos mokestis. Šis mokestis, įvestas prieš keletą metų, jau spėjo papildyti valstybės iždą įspūdingomis sumomis, tačiau informacijos apie konkrečius projektus, kuriuos jis finansavo, vis dar stinga.
„Regitra“ informuoja, kad dėl metinės indeksacijos, automobilių registracijos įkainiai, palyginti su praėjusiais metais, padidės nuo 0,38 iki 15,12 euro. Tikslus dydis priklauso nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir naudojamo kuro tipo. Pavyzdžiui, benzininio automobilio, išmetančio 141 g/km CO2, registracijos mokestis pernai siekė 40,98 euro, o šiemet – 41,82 euro. Tai reiškia, kad mokestis padidėjo 0,84 euro“, – teigiama „Regitros“ pranešime.
Mokestį privalo mokėti tie asmenys, kurių registruojami automobiliai į aplinką išmeta daugiau nei 130 g/km anglies dioksido. Surinktos lėšos keliauja tiesiai į valstybės biudžetą. „Regitros“ duomenimis, 2024 metais surinkta 37,07 mln. eurų.
Šis mokestis visuomenėje neretai vadinamas taršos mokesčiu, nes jo dydis tiesiogiai priklauso nuo automobilio taršumo. Įvestas dar 2020 metų liepos 1 dieną, per visą laikotarpį jis jau papildė biudžetą 151,55 mln. eurų.
Nepaisant didelių sumų, viešai prieinamos informacijos apie tai, kam konkrečiai panaudojami šie pinigai, trūksta. Daugiau dėmesio buvo skiriama idėjai įvesti kasmetinį taršos mokestį, kurio lėšos būtų skirtos alternatyvių keliavimo būdų plėtrai, tačiau ši iniciatyva nebuvo įgyvendinta.
Aplinkos ministerija teigia, kad „Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones. Darnaus judumo fondo lėšomis naudotųsi visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačioms savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti“.
Finansų ministerijos atstovai portalui Delfi teigė, kad iš registracijos mokesčio surinktos lėšos yra tiesiog paskirstomos savivaldybėms. „Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Visi Lietuvoje surenkami mokesčiai, įmokos, rinkliavos ir kt. patenka į valstybės biudžetą arba kitus biudžetus (savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ar kitus išteklių fondus) ir yra naudojami tuose biudžetuose atitinkamiems metams suplanuotoms išlaidoms finansuoti“, – rašoma ministerijos atsakyme.
