Tarakonų baimė turi pagrindą. Šie kenkėjai, maitindamiesi viskuo – įskaitant išmatas, nagų nuoplaišas ir net negyvus gentainius – platina daugybę infekcinių ligų. Pasak bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, šildymo sezono metu tarakonų problema paaštrėja.
„Lietuvoje gyventojų namuose, maitinimo įstaigose, parduotuvėse ir kitose patalpose dažniausiai aptinkami nedideli, iki 1,6 cm ilgio, šviesiai rudos spalvos vokiškieji tarakonai (geriau žinomi kaip naminiai prūsokai), o rečiau – gerokai didesni rytietiški (juodieji) tarakonai. Prasidėjus šildymo sezonui, šie kenkėjai tampa aktyvesni. Vienas iš dažniausių klausimų – ar pakanka naikinti tarakonus tik bute, ar reikia imtis veiksmų visame name“, – teigia L. Grigaliūnas.
Naikinimas visame name – efektyviausias sprendimas, bet veiksmų gali imtis ir vieno buto gyventojai
Iš tiesų, tarakonų naikinimas visame name yra veiksmingiausias būdas, nes stabdo jų plitimą ir pasiekia net atokias slėptuves bendrose patalpose. Tačiau jei namo gyventojai nesusitaria dėl bendro naikinimo, veiksmai viename bute vis tiek leidžia greitai sumažinti riziką, pagerina gyvenimo kokybę ir sukuria prevencinį barjerą.
„Naikinimas viename bute sunaikina dalį populiacijos todėl sumažėja jų skaičius bei dauginimosi galimybės. Tai taip pat mažina ligų plitimo riziką ir psichologinį diskomfortą – juk tarakonai nėra malonūs kaimynai. Tinkamai atlikta dezinsekcija bute tampa sanitariniu barjeru, o sėkmingas pavyzdys dažnai paskatina ir kitus gyventojus imtis veiksmų“, – aiškina ekspertas.
Vis dėlto vieno buto apdorojimas – tik laikinas sprendimas, jei užkrėsti kiti butai ar bendros pastato erdvės. Ilgalaikį rezultatą galima pasiekti tik koordinuotai veikiant visiems namo gyventojams ar bendrijai.
Su anksčiau minėtais juodaisias tarakonai yra niuansai, kad jie dažniausiai gyvena ir veisiasi senų (50-60 metų) daugiabučių ar pastatų rūsiuose, o štai ieškoti maisto vamzdynų trasomis ropoja į kitus aukštus. Yra nemažai atvejų miestuose, kada restoranas, įsikūręs pastato rūsiuose, sulaukia būtent tokių svečių. Iššūkis, kad jų naikinimą apsunkina tai, jog senų miesto kvartalų požeminės komunikacijos išvedžiotos labai plačiai ir šie tarakonai po kurio laiko gali užimti jau išnaikintų gentainų vietas.
Tarakonai – patogenų ir alergenų nešiotojai
Tarakonai pavojingi žmogaus sveikatai: jie mechaniškai perneša įvairių ligų sukėlėjus bei gali sukelti alergines reakcijas.
„Iš tarakonų išmatų, šlapimo ar ūsų gali susidaryti alergenai, provokuojantys astmą, viršutinių kvėpavimo takų ligas, odos bėrimus. Jie žinomi kaip salmoneliozės, dizenterijos, šiltinės ir gastroenterito sukėlėjai. Nesprendžiant problemos, jų populiacija sparčiai auga, o kartu – ir rizika užsikrėsti pavojingomis ligomis“, – įspėja L. Grigaliūnas.
Kaip apsisaugoti nuo tarakonų?
Egzistuoja įvairūs būdai užkirsti kelią tarakonams patekti į namus, maitinimo įstaigas, biurus ar kitas administracines patalpas ir ten apsigyventi.
„Maisto produktus laikykite sandariai uždarytose talpose, nepalikite jų atviroje vietoje. Atliekas kaupkite uždarose šiukšliadėžėse, konteineriuose, reguliariai jas šalinkite, palaikykite tvarką virtuvėje ir vonioje – sanitarija yra geriausia prevencija. Taip pat sandarinkite plyšius prie vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių, ventiliacijos angų ar elektros lizdų – pro šias mikroerdves tarakonai lengvai patenka į kitas patalpas“, – pataria ekspertas.
Net vienas tarakonas – signalas apie problemą
Tarakonai yra naktiniai vabzdžiai, todėl juos retai matome dieną. Tačiau net vieno tarakono pasirodymas gali rodyti, kad yra užkrėtimas. Jie itin greitai plinta, migruoja tarp butų bei kitų patalpų ir dažnai keliauja kartu su daiktais.
„Neseniai viename daugiabučio bute tarakonai išplito, kai buto savininkas apačioje ėmėsi remonto, kas populiaciją priverčia masiškai migruoti į ramesnę vietą. Kitoje situacijoje jie atkeliavo kartu su batu. Tokios istorijos, kai tarakonai atkeliauja su įvairiais daiktais ar migruoja iš kitų patalpų, mūsų praktikoje dažnos ir rodo, kad tarakonai geba gerai slėptis ir greitai judėti“, – pasakoja L. Grigaliūnas.
Naikinimo priemones rinkitės atsakingai
Ekspertas pabrėžia, kad lipnūs kartoniniai spąstai skirti ne naikinti, o aptikti tarakonų buvimą. Purškiamos arba jauko pavidalo priemonės turi būti sertifikuotos ir saugiai naudojamos, vadovaujantis produkto etiketės nurodymų, ypač jei namuose gyvena vaikai ar augintiniai.
Vartotojai turėtų vengti neaiškios kilmės chemikalų iš turgų ar nespecializuotų prekybos vietų – tokios priemonės gali būti pavojingos sveikatai ir aplinkai. Tokiose vietose gali pasitaikyti cheminių produktų, kurie dėl savo didelio toksiškumo jau uždrausti Europos Sąjungoje, bet, pavyzdžiui, Kinijoje ar Baltarusijoje leistini ir tiesiog nelegaliai atvežami prekiauti pas mus.
Jei tarakonų problema nesuvaldoma, patartina kreiptis į profesionalius kenkėjų kontrolės ekspertus, kurie įvertins situaciją, nustatys užkrėtimo lygį ir parinks tinkamiausias, sertifikuotas naikinimo priemones, atsižvelgiant į aplinką ir pastato tipą. Taip užtikrinamas ne tik efektyvumas, bet ir maksimalus saugumas.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
