Baltijos jūros regiono šalys sutarė steigti greitojo reagavimo darbo grupę, kuri koordinuos skubų atsaką į hibridines grėsmes. Sprendimas priimtas rugpjūčio 28 dieną Miurviko karinio jūrų laivyno mokykloje Vokietijos mieste Flensburge vykusiame regiono saugumo susitikime.
Grupė skubiai rinksis įvykus išpuoliui
Naująją darbo grupę sudarys Baltijos jūros regiono valstybių vidaus reikalų ministerijų valstybės sekretoriai. Įvykus išpuoliui jie galės skubiai susirinkti, užtikrinti tiesioginius ryšio kanalus ir greitai apsikeisti turima informacija.
Grupė taip pat rengs bendrą hibridinių grėsmių vertinimą. Šalys siekia sparčiau tirti incidentus, veiksmingiau vykdyti atgrasymą ir kartu gintis nuo atakų, kad Baltijos jūros regionas iš „kolektyvinės rizikos zonos“ taptų „kolektyvinės gynybos zona“.
Susitikime dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Vokietijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos ir Airijos atstovai. Airija buvo pakviesta kaip tuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti valstybė. Kai kurioms šalims vietoj ministrų atstovavo valstybės sekretoriai arba kitų už saugumą atsakingų institucijų pareigūnai.
Latvijai susitikime atstovavo šalies Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Dmitrijus Trofimovas, o Lietuvai – vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Ministrai perspėjo, kad atakos sudėtingėja
Susitikimo dalyviai nagrinėjo užsienio veikėjų atakas, kuriomis siekiama pakenkti regiono saugumui, destabilizuoti demokratines visuomenes ir silpninti valstybių ekonomikas.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas sakė, kad sparčiai daugėja dronų ir kibernetinių atakų, šnipinėjimo, dezinformacijos, slaptų operacijų bei tyčinių kritinės infrastruktūros padegimų. Jis taip pat minėjo vadinamuosius vienkartinius agentus – atskiroms operacijoms pasitelkiamus vykdytojus.
A. Dobrindtas prie konkrečių grėsmių priskyrė priešiškų dronų įsibrovimus, pasikėsinimus, sabotažą ir destabilizavimo kampanijas, tačiau nenurodė konkretaus šių veiksmų vykdytojo.
Pareigūnai konstatavo, kad hibridinės atakos tampa vis sudėtingesnės ir intensyvesnės, todėl Baltijos jūros regionas turi ruoštis tolesniam grėsmių eskalavimui.
Šalys taip pat sutarė siekti, kad 2028–2034 metų ES daugiametėje finansinėje programoje daugiau dėmesio būtų skirta antidroninėms technologijoms ir regioniniam operatyviniam bendradarbiavimui.
Lietuva ragino jungti teisėsaugos informaciją
Lietuvos vidaus reikalų ministras M. Katelynas pabrėžė, kad iš pirmo žvilgsnio pavieniai incidentai gali būti koordinuotos hibridinės kampanijos dalys, todėl valstybių atsakas turi būti kompleksinis ir suderintas.
Tarp Lietuvai aktualių grėsmių ministras įvardijo neteisėtos migracijos naudojimą politiniam spaudimui, GPS signalų trikdžius, melagingus pranešimus apie sprogmenis, informacines atakas, pasikartojančius oro erdvės pažeidimus ir pavojų kritinei infrastruktūrai.
Pasak M. Katelyno, vis dažniau taikomas „nusikaltimų kaip paslaugos“ modelis, kai priešiškų valstybių tikslams pasitelkiami kriminaliniai veikėjai. Lietuva pasiūlė į bendrą ES hibridinių grėsmių vertinimą įtraukti valstybių narių kriminalinės žvalgybos ir teisėsaugos informaciją.
Lietuvos pusė taip pat ragino plačiau keistis realaus laiko duomenimis apie žemutinę oro erdvę ir incidentus, susijusius su kritine infrastruktūra jūroje. Lietuvoje kuriamas bendras oro erdvės stebėjimo ir reagavimo modelis, kuriame dalyvauja kariuomenė, pasieniečiai ir Viešojo saugumo tarnyba, taip pat kuriamos kontrabandinius balionus aptikti ir neutralizuoti skirtos technologijos.
A. Dobrindtas paskelbė, kad netrukus numatomas dar vienas Baltijos jūros regiono ministrų susitikimas. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos šešėliniam laivynui.
