Komerciniai bankai pasirengę gerinti fizinių paslaugų prieinamumą dešimtyje savivaldybių, kuriose dabar nėra nė vieno banko skyriaus, pranešė Lietuvos bankas. Bankai jau kreipėsi į vietos savivaldybes dėl bendradarbiavimo.
Bankai ieško sprendimų dešimtyje savivaldybių
Pokyčiai planuojami Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Šakių, Pagėgių, Rietavo ir Prienų rajonuose bei Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, nors kasdienės bankų paslaugos vis dažniau naudojamos skaitmeniniais kanalais, daliai gyventojų išlieka svarbios gyvos konsultacijos ir galimybė operacijas atlikti skyriuje.
Savivaldybėms teks padėti rasti bankų veiklai tinkamas patalpas, atitinkančias saugumo ir fizinio prieinamumo reikalavimus. Pradėjus teikti paslaugas, jos turės informuoti gyventojus apie naujas galimybes.
Regionuose jau veikia kintamo darbo laiko skyriai
Lietuvos bankas regionams numato ne tik nuolat veikiančius skyrius, bet ir kintamo darbo laiko, konsultacinius ar mobilius aptarnavimo modelius. 2026 metų pradžioje Širvintų rajone pradėjo veikti dviejų bankų kintamo darbo laiko skyriai, o Šalčininkų ir Varėnos rajonuose periodiškai veikia vieno banko konsultaciniai skyriai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 154 bankų skyriai ir jų alternatyvos 45 savivaldybėse. Įskaičiavus žiedines savivaldybes, fizinis paslaugų prieinamumas laikomas užtikrintu 49 iš 60 savivaldybių ir pasiekia apie 95 proc. bankų klientų.
Neringoje banko skyriaus taip pat nėra, tačiau Lietuvos bankas atskiro padalinio steigimo nelaiko tikslingu. Savivaldybėje gyvena kiek daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, o mažiau nei 3 tūkst. jų yra bankų, turinčių fizinius skyrius, klientai.
Klientus be registracijos priima ne visada iš karto
Lietuvos bankas siekia, kad į padalinį be išankstinės registracijos atvykę klientai būtų aptarnaujami, tačiau 2025 metais atliktas slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad tai ne visada paprasta. Devyni iš dešimties klientų, atvykusių pasikonsultuoti dėl mokėjimo sąskaitos, dokumentų ir paslaugų krepšelių, buvo priimti be registracijos. Kitiems konsultacija dažniausiai paskirta per vieną–tris dienas.
Dauguma klientų gavo išsamią arba pakankamą informaciją, tačiau dalies darbuotojų atsakymai buvo pernelyg bendri. Maždaug pusėje atvejų darbuotojai aktyviai aiškinosi kliento poreikius. Regionų padaliniuose slaptiems klientams buvo skiriama daugiau laiko ir teikiamos išsamesnės konsultacijos nei didmiesčiuose.
Bankai teigia ir dabar priimantys klientus be registracijos, tačiau negalėdami iš karto aptarnauti visų pirmenybę skiria socialiai jautrioms grupėms, skubiems atvejams ir tik padalinyje teikiamoms paslaugoms. Lietuvos bankas ketina pakartoti slapto pirkėjo tyrimą.
